Pasaulio žiniasklaida skelbia apie metų žmogaus ir įvykių rinkimus. Amerikoje leidžiamas žurnalas „The Times“ metų žmogumi išrinko JAV prezidento rinkimus laimėjusį Donaldą Trumpą. Lietuvoje metų žmogaus vardo neabejotinai nusipelnė Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pagal savo modelį patvarkęs gimtuosius Naisius, jis užsimojo pagal savo supratimą pertvarkyti ir Lietuvą. Turbūt jis vienintelis iš politikų suprato, kad valstybė turi būti statoma ne ant globalių rinkų verslo, o ant tvirtų kultūros pamatų. Rinkėjai, pavargę nuo vien savimi besirūpinančių politikų, atsigręžė į beveik nežinomus R. Karbauskio atrastus kandidatus.
Metų drąsuolio vardo vertos trys moterys. Visos – iš naujosios vyriausybės.
Ilgus metus kultūros atašė Skandinavijoje dirbusi Liana Ruokytė-Jonsson, pakviesta būti ministre, sugebėjo suburti kultūros lauko žmonės, kurie padėjo parengti Seimo rinkimų ir vyriausybės darbų programą. Prie kultūros laivo vairo stojanti moteris žino ne tik tai, kas yra blogai, bet ir ką daryti. Net ne trečiojo sūnaus Jono, o pabėgėlio vietoje atsidūrusios kultūros žmonės kandidatę į politikes konsultavo geranoriškai, be jokio atlygio. Vardan tos Lietuvos, kaip mėgsta kartoti patriotai.
Ne mažiau drąsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ir jai teks nuo galvos ant kojų statyti sritį, kurioje velnias koją nusilaužtų. Jos pertvarkų sėkmė priklausys nuo to, ar sugebės „iškrepšelinti“ aukštojo mokslo sistemą ir padaryti, kad švietimas taptų pagrindiniu saugumo garantu. Visos meilės tėvynei į tautinį kostiumą juk nesudėsi. Nors, kita vertus, tėvynės meilė prasideda nuo mokyklos suolo.
Vis dėlto drąsiausia iš naujųjų ministrių yra tarsi lošėjų paskutinę minutę ištraukta lemiama korta – teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Nepriekaištingos reputacijos, kruopščiai teisininkei lemta nuspręsti, ar pavyks priartėti prie amžinųjų europietiškų tradicijų ir sunaikinti protu nesuvokiamą biurokratizmą. Ne vienas politikas dūsavo, kad biurokratijos pančiai yra apraizgę visuomeninių organizacijų, fondų, viešųjų įstaigų veiklą. Protu nesuvokiama, tačiau visuomeninių fondų ir viešųjų įstaigų veiklos nutraukimas tęsiasi metų metais. Tikrintojai apsireiškia net ir praėjus trejiems metams nuo tada, kai buvo paskelbta, kad organizacija nutraukia veiklą.
Išsikerojęs Lietuvos biurokratijos aštuonkojis gąsdina ne tik šilto ir šalto mačiusius vietos gyventojus, bet ir apie naują veiklą Lietuvoje galvojančius užsieniečius. Daugelis sumanymus įgyvendinusių fondų galėtų ramiai imtis naujų darbų, tačiau metų metus turi vaikščioti po valdžios įstaigas ir aiškintis, ką veikė praėjusiame tūkstantmetyje. Be to, mokėti likvidatoriams. Taigi įkvėpimo čia atrastų ir Francas Kafka. Todėl teisingumo ministrei M. Vainiutei tenka sunkus uždavinys – pažaboti biurokratinę grandinę, kuri užsimezga paskelbus apie fondo, viešosios įstaigos veiklos nutraukimą. Teisingumo ministrės padorumas ir atsakingumas yra tie bruožai, kurie, tikėkimės, padės įtvirtinti ir skleisti teisingumo nuovoką.
Vilties metų žmogumi galima drąsiai vadinti naująjį socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Paprastų žmonių gyvenimą stebėjęs naujasis ministras atviravo, kad jo automobilis žiemą kartais neužsiveda dėl šalčio. Valdžioje teko matyti ne vieną žmogų, akimirksniu pasikeitusį atsisėdus į prabangų ministerijos automobilį. Norisi tikėti, kad buvęs „Carito“ vadovas ir vyriausybėje prisimins šioje organizacijoje išsiugdytą pajautą ir užuojautą bei krikščioniškąsias vertybes.
Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
