Nuomonės

2021.11.30 18:24

Vytautas Plečkaitis. Ką vokiečiams, Europai ir Lietuvai žada nauja valdančioji koalicija?

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios akto signataras, LRT.lt2021.11.30 18:24

Praėjusią savaitę trijų partijų koalicija –  socialdemokratai (SPD), žalieji (Gruene) ir laisvieji demokratai ( FDP) – po dviejų mėnesių derybų pristatė visuomenei ir Europai savo koalicinę sutartį. Prie jos dirbo 22 partijų sudaryti komitetai. 

Didžiausia ir ekonomiškai pajėgiausia Europos valstybė joje numatė ambicingus planus, kaip iki 2030 m. modernizuoti valstybę, didžiausią dėmesį skiriant klimato kaitai, kuriai sumažinti bus skirtos milžiniškos išlaidos, palaipsniui atsisakant anglies gavybos, atominės energetikos ir pereinant prie žaliosios ekonomikos.

Koalicijos partneriai susitarė, kad kancleriu gruodžio 6 d. bus išrinktas socialdemokratas Olafas Scholzas (63), kuris jau gruodžio 12 d. dalyvaus septintuko susitikime ir JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados vadovams prisistatys kaip Vokietijos kancleris. Pirmasis jo oficialus vizitas bus į Prancūziją, kuri kartu su JAV koalicijos sutartyje įvardijamos kaip pagrindinės Vokietijos sąjungininkės.

Neoficialiai paskirstyti ministerijų postai koalicijos partneriams. Oficialiai jie bus paskelbti paties kanclerio. Didžiausiai socialdemokratų frakcijai, be kanclerio kanceliarijos, atiteko šeši ministrų postai, tarp jų – vidaus, gynybos, darbo ir socialinių reikalų bei kt.

Žalieji turės penkias ministerijas. Viena svarbiausių ūkio ministerija bus sujungta su klimato ir energetikos. Jai vadovauti paskirtas vienas iš žaliųjų pirmininkų Robertas Habeckas (52 m.). Kita žaliųjų pirmininkė Annalena Baerbock (40) tikriausiai taps užsienio reikalų ministre. (Čia reikėtų paaiškinti, kad abi Vokietijos partijos – žaliųjų ir socialdemokratų – turi po du pirmininkus, vienas iš jų – vyras, kita – moteris. Tai susiję su lygių teisių įgyvendinimo politika. Šio dualistinio valdymo principo iki šiol nesilaikė centro dešinė – CDU, kuri skaudžiai pralaimėjo rinkimus. Įdomu, kada šį partinio valdymo principą imsis įgyvendinti Lietuvos socialdemokratai ir šalia moters vadovės atsiras ir vyras vadovas?)

Tačiau daugelis vokiečių apžvalgininkų mano, kad santykiai su Maskva išliks pragmatiški, nors retorika gali tapti aštresnė.

Paminėtina, kad jau po koalicinės sutarties sudarymo žaliųjų stovykloje kilo maištas prieš partijos viršūnes dėl penkių ministrų postų, deleguotų šiai partijai. Todėl suderėtos ministrų pozicijos gali dar keistis.

Laisvieji demokratai, atstovaujantys Vokietijos verslo interesams, matyt, turės pristabdyti žaliųjų numatytus revoliucinius planus. Jie vadovaus finansų ministerijai bei transportui, švietimui ir teisingumo ministerijai.

Galimu žaliųjų pirmininkės Anaalenos Baerbock paskyrimu labai nepatenkintas Kremlius. Dar per rinkimų kampaniją ji pasisakė prieš „Nord Stream 2“ dujotiekio užbaigimą. Ji taip pat kritiškai pasisakė dėl agresyvios Maskvos politikos Ukrainos ir Baltarusijos atžvilgiu bei pernelyg intensyviais Vokietijos santykiais su Kinija, kuriuos itin plėtojo nueinanti kanclerė Angela Merkel.

Tačiau daugelis vokiečių apžvalgininkų mano, kad santykiai su Maskva išliks pragmatiški, nors retorika gali tapti aštresnė. Vokietija sieks, kad Europos Sąjunga išsaugotų kuo daugiau suverenumo, netapdama nei Jungtinių Valstijų, nei Kinijos, nei Rusijos politikos įkaite.

Tačiau pastebėtina, kad sutarties projekte „Nord Stream 2“ dujotiekis nėra paminėtas, nes, matyt, buvo iškilę daug nesutarimų tarp verslo, atstovaujamų FDP ir žaliųjų. Būsimas kancleris taip pat pasisakė už šio projekto įgyvendinimą, kaip ir nueinanti kanclerė A. Merkel.

Vokietija kartu su Prancūzija sieks, kad sprendimai Europos Sąjungos būtų priimami ne vienbalsiai, o esant 55 proc. narių daugumai. Suprantama, kad tam priešinsis mažosios ES šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Kita vertus, žaliųjų partija idėjomis kur kas kairesnė už socialdemokratus. Jie visada pabrėžia ne tik klimato kaitos, bet ir žmogaus teisių, taip pat ir vaikų klausimus, siūlo palankiau spręsti migrantų klausimus – juos apmokyti ir integruoti į savo visuomenę.

Visos partijos sutarė paankstinti rinkėjų amžių. Planuojama, kad rinkimuose į nacionalinį parlamentą ir į Europos Parlamentą galima bus balsuoti ne nuo 18, kaip buvo iki šiol, o nuo 16 metų. Suaugusieji sveikatos reikmėms galės laisvai įsigyti kanapių. Būsimas kancleris O. Scholzas žada padidinti minimalų atlygį iki 12 eurų per valandą. Tiesa, tam priešinasi būsimas liberalų finansų ministras ir FDP pirmininkas Christianas Lindneris (42 m.). Šis klausimas, kaip ir kiti sudėtingi ir didelių finansinių išlaidų reikalaujantys klausimai, atidedami ateičiai.

Ambicingi ir net revoliuciniai naujosios koalicinės vyriausybės planai dėl esamų stiprių ideologinių prieštaravimų koalicijos viduje bus sunkiai įgyvendinami, bet daugeliu atvejų jie pamatuoti ir spręstini, rodant pavyzdį visai Europos Sąjungai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt