Nuomonės

2021.10.27 09:08

Vytautas Plečkaitis. „Polexito“ nebus. Tačiau dviejų greičių Europa gali atsirasti

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios akto signataras, LRT.lt2021.10.27 09:08

Lenkijos prezidento A. Dudos  vizitas Lietuvoje nebuvo tik formalus dvišalis vizitas su iš anksto suderintais susitikimais ir abipusėmis pagyromis. Vizitas ženklino ir paramos paieškas bei Lenkijos izoliacijos Europos Sąjungoje sumažinimą. 

Izoliacijos priežastis – nesibaigiantis Lenkijos ginčas su Europos Sąjungos Komisija dėl Lenkijos Konstitucijos viršenybės. ES Teisingumo Teismas yra įsitikinęs, kad jo balsas yra svarbesnis už atskirų ES šalių konstitucijas. Tuo tarpu Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad viršesnė yra šalies konstitucija ir šalies įstatymai, kad net Europos Sąjungos kai kurie straipsniai yra nesuderinami su Lenkijos konstitucija. Nors Lenkija 2007 m. yra pasirašiusi Lisabonos sutartį (su daug pataisymų), kuria įsipareigojo gerbti ES Teisingumo Teismo sprendimus, kai gresia pavojus demokratijai atskirose ES valstybėse.

Už nenorą pripažinti ES teisės viršenybės ir už nepaklusnumą Briuseliui Lenkijai laikinai sustabdoma keliasdešimties milijardų eurų parama. Kai kuriais šaltiniais, Lenkija turėtų gauti 57 mlrd. eurų. Ji yra daugiausia gaunanti šalis iš ES fondų. Be šių pinigų valdanti konservatyvi koalicija negalės vykdyti pažadėtos savo rinkėjams socialinės programos, o tai gali lemti dabartinės valdžios pralaimėjimą ateinančiuose Lenkijos Seimo rinkimuose.

Kaip pastebi ne vienas Vakarų apžvalgininkas, ginčas tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos iš teisinio virto politiniu. Deutsche Welle žurnalistė Barbara Vesel priminė, kad dabartinio Lenkijos neoficialaus vadovo Jaroslawo Kaczynskio brolis ir prezidentas Lechas Kaczynskis (žuvęs aviakatastrofoje prie Smolensko) apie Europos Sąjungą galvojo tik kaip apie ekonominę sąjungą ir dabar tokios sąjungos siekia jo brolis dvynys – Jaroslowas Kaczynskis.

J. Kaczynskiui apskritai nėra priimtina liberali demokratija kaip tokia. Pats J. Kaczynskis žiniasklaidai yra sakęs, kad jis už „ne liberalią demokratiją‘‘. Jis ir jo vadovaujama valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija pasisako už tradicinės šeimos institutą, prieš LGBT ir abortus, skeptiškai žiūri į ES propaguojamą žaliąjį kursą, kuris grasina Lenkijos kalnakasybos pramonei. J. Kaczynskis pasisako už krikščioniškas vertybes, remia įtakingą Lenkijos Katalikų bažnyčią, o ši remia J. Kaczynskio vykdomą politiką ir jo partiją.

J. Kaczynskio partija yra kur kas konservatyvesnė ir radikalesnė už Lietuvos konservatorius, kurie, matyt, mažai orientuojasi į Lenkiją, o daugiau – į Vakarų Europos partijas, kurioms globalizmo idėjos kur kas artimesnės nei lenkų konservatoriams.

Opozicijoje esanti „Piliečių platforma“ yra proeuropinė partija ir griežtai pasisako prieš J. Kaczynskio vykdomą politiką. Jos nuomone, tokia konservatyvi ir prieš ES nusistačiusi politinė jėga, kuriai vadovauja J. Kaczynskis gali nuvesti Lenkiją britų keliu – pasitraukti iš Europos Sąjungos. Tačiau žinant Lenkijos visuomenės proeuropietiškas nuotaikas, bet koks ketinimas išeiti iš ES būtų pražūtingas pačiai partijai, keliančiai tokias idėjas. Todėl Lenkijos partijos, išskyrus marginalias politines grupuotes, aiškiai pasisako prieš Lenkijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Jaroslawo Kaczynskio vedamą politiką ilgą laiką toleravo jos vakarinė kaimynė Vokietija, kuri, be kita ko, yra pagrindinė Lenkijos prekybinė partnerė. Tačiau Angelai Merkel traukiantis iš Vokietijos kanclerio posto, gali susilpnėti ir naujos vokiečių valdžios noras santykius su Lenkija spręsti nuolatinio kompromiso keliu.

Jų nenormalizavus, „vakariečiai“ gali vėl grįžti prie dviejų greičių Europos idėjos, kuri gali paskatinti Europos Sąjungos skilimą į „labiau pažangias“ ir „labiau konservatyvesnes“, labiau „nacionalines“ ir labiau „globalizuotas“?

A. Merkel buvo laikoma kompromisų didmeistre, siekusia problemas spręsti taikiai, ieškant kompromisų, atsižvelgiant į abiejų pusių interesus. Tokia politika vyravo ir tebevyrauja Europos Komisijos darbe. Ne visada ji buvo sėkminga, bet kitokios tiesiog nebuvo, nes ES sprendimai galimi tik visiems sutarus, o tam reikalingi kompromisai.

Vokietijos socialdemokratams, žaliesiems ir liberalams formuojant naują valdančią koaliciją ir dalinantis postus būsimoje vyriausybėje, pasigirsta balsų, ypač tarp liberalų, imtis griežtesnės politikos Lenkijos konservatorių atžvilgiu. Pasigirsta raginimų būsimam kancleriui pirmiausia aplankyti ne Paryžių, kaip buvo įprasta, o Varšuvą, pabrėžiant jos svarbą, o kartu ir Vokietijos susirūpinimą būsimais Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiais.

Jų nenormalizavus, „vakariečiai“ gali vėl grįžti prie dviejų greičių Europos idėjos, kuri gali paskatinti Europos Sąjungos skilimą į „labiau pažangias“ ir „labiau konservatyvesnes“, labiau „nacionalines“ ir labiau „globalizuotas“? Į tas, kurioms bus svarbu išsaugoti veto teisę ir apsunkinti sprendimų priėmimą, ir į tas, kurios sieks efektyvesnės Europos Sąjungos kaip atskiro ekonominio, politinio, gal net karinio vieneto galių stiprinimo?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt