Nuomonės

2021.10.25 10:09

Rasa Dičpetrienė. Apie svajones įgyvendinančią lyderystę

Rasa Dičpetrienė, Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė2021.10.25 10:09

Jau antrą dešimtmetį, Lietuvoje esant tūkstančiams laisvų darbo vietų, vis neatsiranda pakankamai norinčiųjų dirbti. Su ta pačia problema susidurs ir mūsų vaikai po penkerių ar dešimties metų, jeigu neišdrįsime sąžiningai įvardinti tikrųjų šios problemos priežasčių ir nepasinaudosime galimybe jas pašalinti.

Net nemirkteldami sakome, kad problemos šaknys iš tiesų slypi „per didelėse“, nors ir vienose skurdžiausių Europoje, socialinėse išmokose, kurios neva trukdo prisikviesti darbuotojus. Ar iš tiesų turime teisę šitaip kalbėti apie savo žmones?


Tokiomis kalbomis siunčiame ženklą ir savo vaikams, kurie šiandien dar turi svajonę užaugę būti labai reikalingais savo gimtoje šalyje ir būtent čia – savo namuose – gyventi ir dirbti mylimą darbą. Kas nutiks su tomis vaikų svajonėmis, jeigu nieko nekeisime?

Jau šiandien trūksta kvalifikuotos darbo jėgos įvairiose, net strateginėse srityse, tokiose kaip sveikata, švietimas ar socialinės paslaugos. 2028 m. Lietuvoje trūks maždaug 7 tūkst. slaugytojų, taip pat vidaus ligų bei vaikų ligų gydytojų. Jų parengiama pakankamai, tačiau jie emigruoja. Po penkerių metų Lietuvoje stipriai trūks ir mokytojų, daugiausia – anglų kalbos, biologijos, chemijos, fizikos ir informatikos. Įprasta tapo praktika, kai mokytojais įsidarbina tik 20 procentų pedagogikos absolventų. Tačiau Užimtumo tarnybos tinklapyje randame darbo skelbimų, kuriuose anglų kalbos mokytojui siūloma dirbti už maždaug 540 eurų, specialiajam pedagogui – maždaug už 443 eurų atlygį „į rankas“. Kokį signalą siunčiame vaikams apie jų svajonių profesijas? Ar mes patys esame tikri ir ramūs, kad mūsų vaikais po 30 metų pasirūpins gydytojai ir slaugytojai, jeigu to prireiks?

Deja, dar per garsiai kalba turi tie, kuriems svetima argumentų kalba: verslininkai, kurie bando garsiai ir viešai užčiaupti savo oponentus juos pasiųsdami „atšalti į Sibirą“. Visa tai tikrai girdi ir vaikai, kurie dabar semiasi žinių, kad dirbtų Lietuvai.

Garsiai kalbame apie tai, kad svarbiau ne pati profesija, bet kvalifikuota, „ne pigi“, darbo jėga, automatizacija, skaitmenizavimas, inovacijos ir mikroklimatas darbe. Bet ar aiškiai pasakome, kad po penkerių metų svarbiausių profesijos atstovų darbas Lietuvoje taps vienu patraukliausiu visoje Europoje? Ar vaikai žino, kodėl verta rinktis biologiją, matematiką, fiziką ir chemiją? Ar turime pakankamai mokytojų – tikrų lyderių, kurie įkvėptų vaikus domėtis šiomis perspektyviomis mokslo sritimis pirmiausiai todėl, kad patys tuo labai tiki?

Deja, dar per garsiai kalba turi tie, kuriems svetima argumentų kalba: verslininkai, kurie bando garsiai ir viešai užčiaupti savo oponentus juos pasiųsdami „atšalti į Sibirą“. Visa tai tikrai girdi ir vaikai, kurie dabar semiasi žinių, kad dirbtų Lietuvai.

Vadybos moksle nepalankiu vadovavimu įvardijamas Lietuvoje paplitęs, net dominuojantis, autokratinis valdymas, turintis neigiamos įtakos organizacinei kultūrai, motyvacijai ir pasitenkinimui darbu. Bet mums reikia tikrų lyderių, kurie padėtų mūsų žmonėms gerai jaustis būtent ten, kur jie yra, todėl, kad jiems rūpi žmonės, su kuriais jie dirba, todėl, kad svarbu ir prasminga tai, ką jie veikia. Šiandieninėje greitai kintančioje aplinkoje ir technologijų amžiuje, lyderio buvimas ir jo vaidmuo yra labai svarbūs. Turime daug vadovų. Tačiau kiek iš jų yra tikri lyderiai? Būtent tokie, kurie turi savąją – pagarbos žmogui viziją – ir ja gyvena. Tik tikri lyderiai yra pajėgūs išspręsti tuštėjančios darbo rinkos problemas. Bet ar mes visada jiems suteikiame tokią galimybę?

Šiandien mokslininkai, medikai, slaugytojai, kitų reikalingų profesijų atstovai gyvena nuolatiniame bėgime norėdami „prisidurti“, kartais jausdamiesi nereikalingi ar nuvertinti. O kas bus rytoj? Rytojų privalome patikėti tikriesiems lyderiams – tiems, kurie leistų mūsų vaikų svajonėms tapti realybe.

Žmonės bei jų kompetencijos yra ir bus didžiausias kiekvienos valstybės turtas. Vaikai vis dar tuo tiki. Tikėkime ir mes, suaugusieji.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt