Nuomonės

2021.10.20 13:37

Darius Indrišionis. 100 eurų. Žvakutėms

Darius Indrišionis, istorikas, publicistas, LRT.lt2021.10.20 13:37

Brangus ar brangi, mielas ar miela: nežinau, kaip pradėti šį atvirą laišką. Po šių pirmųjų žodžių turėtų sekti kreipinys, taip jau būna atvirlaiškiuose. Čia jo nėra, nes negera būtų išsyk, antruoju laiško žodžiu, užgauti tą, į kurį kreipiesi.

O ypač jei jų, į kuriuos kreipiesi, tūkstančiai, dešimtys, šimtai tūkstančių. Negerai. Daug. Labai daug žmonių, kuriuos užgautų tas kreipinys, jis tik ir tesisuka galvoje, kai rašau šį laišką. Antivakseris – taip, tai tas žodis. Ir tas žodis negeras, neteisingas. Negeras, nes nuvalkiotas visų, kas tik galėjo. Neteisingas, nes gausybę gerų, bet abejojančių žmonių prilygina nevispročiams, idiotams, luditams, tiems, kurie pramonės revoliucijos laikų Anglijoje daužė mašinas, nes jos atėmė jų darbo vietas.

Jūs – ne nevispročiai. Jūs – ne idiotai ir net ne luditai. Absoliuti jūsų dauguma – dori, darbštūs, nuoširdūs, protaujantys žmonės, kuriuos apėmė abejonės. Pagrįstos ar nepagrįstos – čia klausimas, į kurį neturiu atsakymo. Laikas parodys. Abejonės apėmė ir jūs nesiryžtate skiepytis: galbūt su skiepu jūsų organizman pateks kokia nors pavojinga medžiaga, tokia, kuri organizmą grauš iš vidaus, silpnins imunitetą? O gal skiepai tėra milžiniškų farmacijos kompanijų apgaulė, pigus placebas akims apdumti? „Juk serga ir pasiskiepiję“, – ironiškai nusišypsote jūs.

Taip. Serga ir pasiskiepiję, nėra ko slėpti. Serga dažniau ar rečiau, lengviau ar sunkiau – nėra lengva vienareikšmiškai atsakyti. Kasdien skelbiami mirusiųjų nuo koronos skaičiai ir patikslinama, jog didžioji jų dalis buvo nepasiskiepiję, geriau būtų sakoma, kad dažniau miršta tie, kurie skiepų vengė. „Bet juk miršta ir pasiskiepiję?“ – šypsotės jūs. Taip.

Taip. Miršta ir nesiskiepiję, ir pasiskiepiję. Miršta vairuojantys techniškai tvarkingus automobilius, miršta vairuojantys ir netvarkingus. Miršta geriantys konjaką, miršta geriantys ir spirituotą vyną. Visi miršta, visi kada nors mirsime. Skirtumai yra du: kaip ir kada? Vieni mirsim karališkai – miegodami savo lovoje, kai devyniasdešimtojo gimtadienio rytą iš mūsų atims sustreikavusi širdis. Kiti mirsim kaip atsiskyrėliai – be artimųjų, supami skafandrais vilkinčių medikų, su perpjauton gerklėn įkištu plaučių ventiliatoriaus vamzdeliu – toks portretas pavirs natiurmortu. Ar tai jūs? Ar tai buvote jūs? O gal būsite?

Absoliuti mūsų dauguma nesuprantam, nežinom ir negalim žinoti, kaip mūsų organizmą paveiks skiepas. Lygiai taip pat nežinom, ar mūsų valgomas maistas, tas pats, kurį nusipirkom iš šalia esančios parduotuvės, nėra kuo nors užnuodytas. Ar mes netrukus nekrisim žemėn purtomi priešmirtinių konvulsijų. Maža to – nežinom net to, ar nesugrius mūrai tos parduotuvės, kurion užėjome, ar neprispaus, nesutraiškys mūsų staiga, visai netikėtai. Atsiminkime tai, kas prieš kelerius metus nutiko vienoje Rygos parduotuvėje, joje ne apie viską buvo pagalvota.

Mes daug ko nežinom ir daug ko niekada nesužinosim. Mes – pasiskiepiję ir jūs – kol kas nepasiskiepiję. O gal ir nepasiskiepysiantys išvis. Nė vienas iš mūsų nežino, ką atneš rytojus. Kaip gyvasis klasikas Juozas Erlickas eiliavo: „Šiandien gal žiedlapis geltonas, o rytoj gal ant galvos balkonas.“ Aš pasiskiepijau. „AstraZeneca“. Po pirmo skiepo buvo blogai. Po antro – nieko. Ar aš tikras, kad rytoj neužsikrėsiu korona ir po poros savaičių nepakratysiu kojų kur nors Santarų reanimacijoje? Ne, žinoma, kad nesu dėl to tikras.

Lygiai taip pat nė vienas iš jūsų nesate tikras. Padės imbieras, citrina ir „samogenas“ iš Molėtų? Galbūt padės. O gal ir ne. Žinau tik viena, tada, kai nirsite į dirbtinę komą, kuri sukeliama prieš ventiliuojant, žinosite, jog ne viską padarėte, kad to išvengtumėte.

Jei mirsite paskiepyti – bent žinosite, kad išbandėte viską.

Ne viską. Ir nesvarbu, kad turėjote tam pagrįstų abejonių. Nesvarbu, kas tų abejonių įkvėpė: anoniminis veidaknygės aferistas, prisistatąs medicinos žinovu ir sveiko gyvenimo būdo propaguotoju, advokatų tarybos pirmininkas, samprotaująs apie žmogaus ir piliečio konstitucines laisves. Tai visai nesvarbu. Kai plaučius ventiliuoja, visai nusispjaut. Ech, tik nusispjauti jau... nebeišeina.

O skiepas yra viskas. Jei mirsite paskiepyti – bent žinosite, kad išbandėte viską. Kad išnaudojote visas galimybes. Kad gynėte savo teisę, teisę gyventi visose instancijose. Ir pralaimėjote, liūdna, bet pralaimėjote mirčiai – tai pačiai, kuriai visi kada nors pralaimėsime. Ir patekote į skaičių tų, kurie mirė, nors buvo ir pasiskiepiję. Tapote tuo, kurių mirtimi stebisi tokie, koks buvote ir jūs, stebisi gerdami alų priešais vakaro žinias ir svarsto: „Ei, žiūrėkit, miršta ir pasiskiepiję!” Taip, miršta, atversiu jums paslaptį, visi miršta.

Jus daug kas niekina ir žemina. Vadina antivakseriais, vadina kvailiais. Jūs nei antivakseriai, nei kvailiai. Jūs – visų pirma žmonės. Geri, dori, mylintys žmonės. Kartais liūdintys, kartais besidžiaugiantys. Nuoširdūs. Abejojantys. O kas sakė, kad abejonė yra blogo ar kvailo žmogaus atributas? Priešingai: kvailys ir niekšas neabejoja, abejoja geras žmogus. Abejojate ir jūs. Abejojate, ar verta į savo organizmą priimti nežinia kieno, nežinia kaip ir nežinia kodėl sukurtą preparatą, kuris vadinamas skiepu nuo koronos. Abejojate, nes nežinote, kaip jūsų organizmas sureaguos. Abejojate, nes nežinote, ar tai jums padės, jei išties to reikės.

Neabejokite tik vienu – jeigu tai padarysite, būsite padaręs viską, kas nuo jūsų priklausė. Viską, kad nemirtumėte pats, viską, kad nemirtų kiti žmonės, nes jų planinių operacijų nereikės atidėti tam, kad pravėdintų „koronistus“. Būsite sąžiningas su savimi ir tikėtina, kad lapkričio šventes, taip, aš jas vadinu šventėmis, nes mirusieji irgi žmonės, mūsų artimieji, kurių, deja, jau nebėra, sutiksite taip, kaip įprasta: su šeima tvarkysite senelių ar tėvų kapus, bet ten neužsiliksite, visgi jau lapkritis, ir, ačiū Dievui, kad neužsiliksite: laimingi su artimaisiais sėsite prie stalo, žiūrėsite žinias, samprotausite apie koroną, skaniai vakarieniausite ir gyvensite, kol kas gyvensite.

Ir mes visi kol kas gyvensime.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt