Nuomonės

2021.10.16 18:00

Benas Lyris. Neįmanoma išgydyti sergančiojo kritika

Benas Lyris, kunigas ir poetas, LRT.lt2021.10.16 18:00

Labai gražus Evangelijos pagal Morkų sakinys: „Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“. Žmogaus Sūnus – pats Jėzus, o Jo asmenyje matome išpildytą žmogaus paveikslą, tai, kaip atrodo mūsų, krikščionių, pašaukimas.

Šiandien, kai visuomenėje kyla įvairios įtampos, matomos įvairiuose protestuose, maršuose, žygiuose, galvojame, kad pats svarbiausias dalykas yra kažką daryti ir nepastebime, ką Dievas padarė dėl žmogaus, kad šis turėtų gyvenimo pilnatvę. O Jis atiduoda savo Sūnų iš malonės, kad mes, atpažinę Viešpaties prisilietimą prie mūsų gyvenimų, galėtume patys dovanoti save vienas kitam – savo kūną, gyvenimą ir gerą valią.

Toks yra krikščionybės tikslas. Evangelijoje skaitome kaip Jėzus moko savo mokinius: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Ne taip bus su jumis! Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas“. Jėzaus kelias, krikščionio kelias, yra visiems bendras – tarnystė vienas kitam ir žmogiškumui.

Mane labai palietė vienos gydytojos odontologės, turinčios privačią kliniką, pasakojimas. Kai paslaugos buvo neteikiamos per pirmąjį karantiną, ji pasakė sau, kad reikėtų eiti padėti dirbantiems ligoninių skyriuose, kuriuose trūko žmonių. Būdama odontologė ir neturinti nieko bendro su vidaus ligomis, ji ėjo į reanimaciją, keitė sauskelnes, plovė ir dirbo neapmokamai septynis mėnesius, turėdama docentės laipsnį. Man įstrigo jos pasidalijimas, ji sakė: „Man nėra žema patarnauti žmogui, net jeigu tas patarnavimas labai sudėtingas ir reikia perlipti per save“.

Jėzaus kelias, krikščionio kelias, yra visiems bendras – tarnystė vienas kitam ir žmogiškumui.

Matome, kad Jėzaus atėjimas – tokio didelio Dievo atėjimas į tokį ribotą mūsų gyvenimą – kaip popiežius Pranciškus ne kartą yra sakęs savo katechezėse, yra tam, kad būtume išgydyti Jo žaizdomis. Ir kad atpažintume, jog ne pas sveikuosius, tobuluosius ir turinčius gerą įvaizdį ateinama, bet pas atvirus ir tuos, kuriems Jo reikia, Jis ateina, perkeičia ir dovanoja kitokio gyvenimo galimybę.

„Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ – atpažinkime šiame sakinyje gyvą Dievo veikimą, kuris mums atleidžia nuodėmes, kuris neprimena padarytų klaidų ir nuolat jų neakcentuoja, bet dovanoja kitokį gyvenimą, kad ir mes turėtume jėgų patarnauti vienas kitam, atleisti, vienas kitą įkvėpti, mylėti. Jėzus mokinius Evangelijoje visuomet veda prie savo širdies, kad jie netaptų tokie, kaip likęs pasaulis, kaip tie didžiūnai, kurie engia visus ir demonstruoja savo galią, bet kad turėtų Kristaus mintį ir dvasią, kuri perkeistų savo aplinkoje esantį pasaulį.

Vidinis pokytis manyje keičia kitus. Dažnai šiandien žiniasklaidoje ir visur kitus girdime nuolatinę kritiką. Bet kritikuodami sergantį žmogų, pasveikti jam nepadėsime. Neįmanoma išgydyti sergančiojo kritika, tik ją įvardijant, tačiau nepasiūlant išeities kelio, tik dar labiau sužeidžiant. Dievo pedagogika – prisiliesti prie nepatogių vietų savo meile. Ir mes esame kviečiami gyventi ta pačia pedagogika.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt