Nuomonės

2021.10.17 07:40

Atkurti nublankusio pasaulio ryškumą: daugiau kaip šimtmetis istorijos epizodų nuotraukose

knygos ištrauka
Leidykla „Briedis“, LRT.lt2021.10.17 07:40

Leidykla „Briedis“ pristato istorinę knygą, kokios dar nesate regėję, rašoma leidyklos pranešime. „Laiko spalvos. Pasaulio istorija naujoje šviesoje: 1850–1960 metai“ – tai talentingos Brazilijos menininkės ir garsaus Didžiosios Britanijos istoriko bendradarbiavimo vaisius. Verčiant puslapį po puslapio, Dano Joneso ir Marinos Amaral veikalas prieš akis iškyla tarsi puikiai surežisuotas ir įtraukiantis istorinis filmas.

Ši knyga yra bandymas atkurti nublankusio ir nutolusio pasaulio ryškumą. Tai spalvomis pateikta istorija. Bendraautoriai peržiūrėjo net 10 tūkstančių ir atrinko iš jų 200 nuotraukų, padarytų 1850–1960 metais. Pirmąjį savo šimtmetį fotografija gyvavo nespalvotame pasaulyje, todėl visi knygoje panaudoti originalai yra nespalvoti. M. Amaral atliko itin detalius istorinius tyrimus ir, pasitelkusi skaitmeninę technologiją, atkūrė senų fotografijų spalvas, siekdama paskatinti į šį dramatišką, pokyčių kupiną ir lemtingą žmonijos istorijos laikotarpį pažvelgti naujai.

Kiekviena knygoje pateikta nuotrauka yra savitai įdomi ir originali. Atrinktas ir sudėliotas į kolekciją, jas papildo išplėstiniai D. Joneso komentarai, susiję vienas su kitu ir sudarantys nuoseklų pasakojimą – istoriją. Pradedama nuo imperijų ir baigiama didžiųjų supervalstybių amžiumi. Tai scena, kurioje savo vaidmenis atlieka titanai ir tironai, galvažudžiai ir kankiniai, genijai, išradėjai ir būsimieji pasaulio griovėjai.

Rinkdamiesi fotografijas, bendraautoriai siekė aprėpti skirtingus žemynus ir kultūras, tarp įžymiųjų įterpė ir užmirštuosius, norėdami pagerbti mirusiuosius ir skirti deramą dėmesį jų laikams. Knygos „Laiko spalvos“ aprėptis – daugiau nei šimtmetis pasaulio istorijos nuo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio, JAV pilietinio karo iki Kubos raketų krizės ir didžiųjų kosmoso pasiekimų amžiaus pradžios. Joje apžvelgiamas imperijų iškilimas ir griūtis, mokslo, pramonės ir meno pasiekimai, karo tragedijos, taikos politikos kryptys, žmonių, kūrusių istoriją, gyvenimas.

Pasaulis visada buvo toks ryškus, tiesioginis ir spalvotas, kokį matome šiandien. Vis dėlto praeitį mes retai kada matome ryškią ir realią. Šia knyga blankiam pasauliui bandoma sugrąžinti spalvas. Dėl nuostabių fotografijų ir tiksliai parinkto teksto dermės knyga „Laiko spalvos“ suteikia galimybę į praeitį pažvelgti iš unikalios, o neretai ir gražios perspektyvos.

Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė.

Ištrauka:

„Jei būtume išgyvenę, turėčiau papasakoti įspūdingą istoriją apie savo bendražygių sunkumus, ištvermę ir drąsą, kuri būtų sujaudinusi kiekvieno anglo širdį. Tą istoriją papasakos šie skuboti užrašai ir mirę mūsų kūnai...“

Roberto Falcono Scotto paskutinis dienoraščio įrašas, 1912 m. kovo 29 d.

„Terra Nova“

Laivo „Terra Nova“ kapitono Roberto Falcono Scotto ekspedicijos tikslas buvo Antarktida, link kurios jis iš Kardifo su šešiasdešimt penkių asmenų – kapitono, šturmanų, jūreivių ir mokslininkų – įgula išplaukė 1910 metų birželį. Šioje pietinėje antarktinėje dykumoje tyrinėtojai lankėsi jau bene 100 metų: pats Scottas nuo 1901 iki 1904 metų čia buvo atkeliavęs laivu „Discovery“ su kolegomis Ernestu Shackletonu ir kitais. Vis dėlto nė vienas iš jų niekada nebuvo pasiekęs Pietų ašigalio. Scottas pasiryžo būti pirmasis.

Ekspedicijos komanda Makmerdo įlanką prie Evanso kyšulio pasiekė 1911 metų sausio 4 dieną. Netrukus po to, kai išsilaipino, ekspedicijos fotografas Herbertas Pontingas nufotografavo šį kadrą, iš ledkalnio viduje susidariusios grotos žvelgdamas į geologą Thomą Griffithą Taylorą ir meteorologą Charlesą Wrightą. (Fone matyti prišvartuotas „Terra Nova“.) Fotografija padaryta iš daugiau nei 1700 fotoplokštelių, kurias Pontingas apdorojo Antarktidoje prieš 1912 metų kovą išvykdamas į Didžiąją Britaniją, kur planavo pateikti nuotraukas lėšų rinkimo kampanijai, kurios pagrindinis pranešėjas turėjo būti Scottas.

Kai Pontingas išplaukė „Terra Nova“, Scotto niekur nebuvo matyti. Jis su keturiais kolegomis sausio 17 dieną pasiekė Pietų ašigalį ir pamatė, kad juos mėnesiu buvo aplenkęs norvegų tyrinėtojas Roaldas Amundsenas. Grįždami atgal Scottas ir jo bendražygiai mirė išsekę ir sušalę į ledą. Jie nebuvo paskutiniai, tais metais žuvę ledo kaustomuose tyrlaukiuose.

„Kokia bereikalinga stoti prieš teismą susirinkusių kilnių moterų ir narsių vyrų auka...“

Senatorius Williamas Aldenas Smithas, 1912 m.

Karališkasis pašto laivas „Titanic“

53 metrų aukščio, 269 metrų ilgio, devynių aukštų ir 21 mazgo greitį pasiekiantis karališkasis pašto laivas „Titanic“ buvo didžiausias laivas, plaukiantis vandenynu, kai 1912 metų balandžio 10 dieną iš Sautamptono leidosi į savo pirmąją kelionę link Niujorko.

Nepraėjus nė savaitei, jis tapo didžiausiu laivu, nugrimzdusiu į jūros dugną. „Titanic“ atsitrenkė į ledkalnį ir šis korpuse pramušė skylę.

Buvo nuleistos gelbėjimosi valtys, bet 1316 keleivių ir 1000 įgulos narių jų neužteko. Per tris valandas po susidūrimo su ledkalniu „Titanic“ perlūžo ir nuskendo. 705 žmonės buvo išgelbėti Karališkojo jūrų laivyno laivo „Carpathia“, bet didžioji dalis nuskendo.

Laikraščius išnešiojantis berniukas šioje fotografijoje yra Nedas Parfettas: jis pardavinėjo „Evening News“ numerius šalia Londone įsikūrusios laivų statybos bendrovės „White Star Line“, kuri statė ir kuriai priklausė „Titanic“, biurų. Įmonė dėl įtarto aplaidumo po dviejų oficialių tyrimų buvo išteisinta, o dėl „Titanic“ nuskendimo kaltinamas jo kapitonas Edwardas Smithas pripažintas kaltu, grindžiant tuo, kad per ledingas jūras laivą vedė pernelyg dideliu greičiu. Vis dėlto visuomenė prie gėdos stulpo kalė „White Star Lines“ pirmininką J. Bruce’ą Ismay’ų, kuris juo plaukė ir, kitaip nei Smithas, išgyveno.

Parfettas po šio kadro teišgyveno šešerius su puse metų. Jis buvo suplėšytas į gabalus – žuvo Prancūzijoje 1918-ųjų rudenį kovodamas kare, kurio aukų buvo tiek, kad „Titanic“ šalia atrodė tarsi lašas jūroje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt