Nuomonės

2021.10.02 09:00

Mykolas Drunga. Vokiečiai aiškinasi savo rinkimų rezultatus

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.10.02 09:00

Įdomūs politikai, įdomios galimybės – taip galima apibūdinti situaciją Vokietijoje, kai parlamento rinkimai jau pasibaigė, bet dar neaišku, kurie asmenys ir kurios partijos šalį valdys.

O procesas, kuris tai nustatys, – kupinas linksmų, ryžtingų žmonių, kurių Lietuva gali tik pavydėti. Nenuostabu, kad tokius turėdama Vokietija, viena labiausiai pasiturinčių šalių Europoje, nors gerą dešimtmetį prieš ir per karą ją valdė grėsmingas klounas, vos vos jos nepražudęs ištisai.

O dabar, „naujos Vokietijos Vyriausybės formavimas prasidėjo instagrame“, – nuotaikingai paskelbė „Gazeta Wyborcza“ ir paaiškino, kad „antradienio vakarą socialinėse medijose pasirodžiusi asmenukė, vaizduojanti Žaliųjų ir laisvųjų demokratų (liberalų) vadovybę, tiesiog įelektrino Vokietiją.

Čia esmė ne tik greitis, kuriuo šios dvi partijos skubiai pašalino kliūtis tam, kad pakliūtų tarp šalį valdančiųjų, bet sensacingas yra ir įrašas instagrame, kuris įeis į politinę Vokietijos istoriją. Juk niekada anksčiau nebuvo socialinėmis medijomis naudotasi tam, kad viešumai būtų pranešama tokia svarbi žinia.

Pirmasis Žaliųjų ir liberalų susitikimas valdžios lygiu turi didelę reikšmę. Šios dvi mažesnės partijos, kurias didžiosios liaudies partijos – krikščionių demokratų/socialistų iš vienos pusės ir socialdemokratų iš kitos – laikė užspaudusios į kampą, dabar gali lemiamai paveikti ne tik Vyriausybės formavimo sąlygas, bet ir tempą“, – pažymėjo Lenkijos sostinės laikraštis.

„Galima suprasti krikščionių demokratų didžiulį įniršį – rašė Austrijos sostinės dienraštis „Standard“, – kad po 16 metų valdžios jiems gresia kanclerystės praradimas. Pyktį reikia išlieti, todėl kasdien didėja krikščionių demokratų kandidato į kanclerius Armino Lascheto kritikų grupė.

Tačiau per paprasta visą kaltę suversti vien A. Laschetui. Po ilgo A. Merkel kancleriavimo krikščionys demokratai yra nukraujavę iš vidaus. Lascheto planas iš savęs kaip kanclerio bei Žaliųjų ir liberalų sudaryti valdančiąją koaliciją gali daug kam atrodyti kaip su realybe prasilenkiančia avantiūra, tačiau šis planas laikosi taisyklių.

Juk ir antrąją vietą užėmęs politikas gali tapti valstybės kancleriu, jeigu jam pasiseka suburti koaliciją, o rinkimus laimėjęs kandidatas to padaryti nesugeba“, – teigė Vienos dienraštis.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ susirūpinęs žvelgė į galimą parlamentan patekusių stipriai kairiųjų Jaunųjų socialistų įtaką kitam galimam kancleriui, socialdemokratui Olafui Scholzui.

„Pažįstantieji Vokietijos socialdemokratų partiją laukia, kad kraštutiniai kairieji po kelių mėnesių euforijos dėl patekimo į valdžią ims šiauštis prieš koalicijos partnerius ir ne paskutinėje vietoje prieš savo pačių kanclerį.

Tada politinis šviesoforas Vokietijoje nesuveiktų ir sprendimų srovė kanclerio įstaigoje ir Bundestage užstrigtų“, – prisibijojo Ciuricho laikraštis.

Barselonos dienraštis „Periodico de Catalunya“ rašė, kad „parlamento rinkimų Vokietijoje rezultatas – ilgos ir sudėtingos derybos dėl Vyriausybės sudarymo. Išeitis iš koalicijų labirintų galų gale turbūt priklausys nuo asmeninės dalyvaujančiųjų laikysenos.

Čia aišku, kad rinkėjai Olafą Scholzą laikė tuo kandidatu, kuris panašiausias į Angelą Merkel. Kitais žodžiais tariant, noras pratęsti kanclerės pradėtąjį kelią, taip pat ir pojūtis, kad A. Lascheto vadovaujama krikdemų, Žaliųjų bei liberalų koalicija patektų į sūkurį, yra pliusas O. Scholzui.

Be to, Scholzas mažina Europos Sąjungos nuogąstavimus dėl naujo kanclerio ne tik dėl to, kad jis pats reikšmingai dalyvavo įveikiant koronaviruso pandemijos sukeltą ūkio krizę, bet ir dėl to, kad Europai reikia prognozuojamos Vokietijos vykdant būtinas reformas žalios ekonomikos link“, – teigė Katalonijos laikraštis.

Pasak Meksikos sostinės dienraščio „Razon“, „dar niekas nenuspręsta. Kaip Vokietijos politikoje jau tapo įprasta, praeina keletas savaičių, kol tvirtai atsiranda nauja Vyriausybė. Tik tada sužinosime, kas bus Angelos Merkel įpėdinis, nors rezultatas lyg ir bylotų, kad socialdemokratai sudarys koaliciją su Žaliaisiais ir liberalais ir tuo pačiu ligi šiol valdančius krikščionis demokratus pasiųs į opoziciją“, – rašė Meksikos laikraštis.

Anot Serbijos sostinės laikraščio „Politika“, „socialdemokratų kandidatui į kanclerius Olafui Scholzui pavyko tai, ką daugelis vokiečių laikė neįmanomu dalyku – jis leido socialdemokratams prisikelti iš numirusiųjų.

Savo ligšiolinėje karjeroje Scholzas pasireiškė kaip pragmatiškas ir patikimas politikas. Kaip tik šitie ypatumai tęstinumo ir stabilumo ieškančių rinkėjų akyse jį iškėlė kaip natūralų kanclerės Angelos Merkel įpėdinį.

Tad šiuo metu Scholzas turi geriausius šansus formuoti naująją Vokietijos Vyriausybę ir galėtų tapti ketvirtuoju pokario kancleriu iš Vokietijos socialdemokratų partijos gretų“, – pažymėjo Belgrado „Politika“.

Stokholmo dienraščio „Dagens Nyheter“ nuomone, „kanclerė A. Merkel mažai rūpinosi tuo, kas bus jos įpėdinis. Ji prileido chaotišką nominacijos dėl įpėdinystės procesą ir partijai leido tapti perrinkimo aparatu jai pačiai be apčiuopiamos politinės programos.

Merkel Vokietijai padovanojo pasigerėjimo vertą stabilumą, tačiau jai tenka didelė atsakomybė ir už tai, kad jai valdant sustojo reformos“, – teigė Švedijos sostinės laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji List“ manė, kad „kokia bebūtų naujoji Vyriausybė, ji vykdys panašią politiką kaip paskutiniuosius aštuonerius metus valdžiusi krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija. Vokietija yra kaip tanklaivis, kuris kursą keičia tik labai lėtai.

Be to, Vokietijoje net nėra poreikio radikalioms reformoms, nes daugelis ekspertų prognozuoja šalies ekonominį atsigavimą po koronaviruso pandemijos įveikimo“, – pranašavo Kroatijos sostinės laikraštis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt