Nuomonės

2021.10.01 14:28

Lina Strupinskienė. ES ir Vakarų Balkanai – nauja nežinomybė?

Lina Strupinskienė, VU TSPMI dėstytoja, LRT.lt2021.10.01 14:28

Beveik prieš dvejus metus, nepaisydama vieningo Europos Parlamento, Europos Komisijos ir daugumos ES valstybių narių vadovų palaikymo, Prancūzija užblokavo  Šiaurės Makedonijos ir Albanijos derybų su ES pradžią. Oficiali priežastis – reikia reformuoti plėtros procesą, padaryti jį skaidresnį, griežtesnį, įtikinamesnį. 

Deja, dabar jau visiškai aišku, jog be atnaujintos ES narystės metodologijos, niekas reikšmingai nepasikeitė. Kurį laiką reikalai tekėjo įprasta vaga, atsiliekančios Vakarų Balkanų valstybės ir toliau nebuvo griežtai spaudžiamos vykdyti reikiamas reformas, o proceso lyderės ir toliau laukė „apdovanojimo“ už pastangas.

Vis dėl to, pastarieji įvykiai – įtampa Kosovo ir Serbijos pasienyje, vis intensyvesni Serbijos santykiai su Kinija ir Rusija, neramumai Juodkalnijoje – rodo, kad Balkanai sparčiai tolsta nuo ES ir seka Turkijos arba gal net labiau Lenkijos ir Vengrijos keliu, kuomet valdantieji vis aiškiau demonstruoja nepagarbą žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei ir kitoms ES deklaruojamoms vertybėms.

Įvairūs tarptautinių organizacijų raportai nuolat parspėja apie regione prastėjančią demokratijos kokybės būklę, vešančią korupciją, valstybės užgrobimą, valdančiojo elito sąsajas su organizuotu nusikalstamumu, žodžio ir žiniasklaidos laisvės ribojimus. Matome, jog derybų su ES procesas negarantavo demokratijos konsolidacijos, atvirkščiai, Serbija ir Juodkalnija po truputį artėjo narystės link tuo pačiu tapdamos vis labiau ir labiau autokratiškomis.

Balkanai sparčiai tolsta nuo ES ir seka Turkijos arba gal net labiau Lenkijos ir Vengrijos keliu, kuomet valdantieji vis aiškiau demonstruoja nepagarbą žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei ir kitoms ES deklaruojamoms vertybėms.

Dėl to neabejotinai atsakingi patys Vakarų Balkanų lyderiai, ypač dabartinis prezidento Aleksandro Vučičiaus režimas Serbijoje, tačiau nutolimą nuo ES įgalino ir ES valstybės narės bei ES organai, vis kartodami tas pačias klaidas. Tiek ES, tiek plėtros politika regione nebeatrodo patikimos. Prieš keletą dienų nutekintas vidinis ES dokumentas ir „Reuters“ kalbinti diplomatai garsiai įvardijo apie ką jau kurį laiką tyliai kalbama – sutarimo dėl realios plėtros į Vakarų Balkanus Sąjungoje nebėra. Jei per artimiausius kelis metus nebus imtasi aktyvių veiksmų, tikėtina kad įžengsime į naują ir gerokai sudėtingesnį ES-Vakarų Balkanų santykių etapą.

Prieš kelis metus, vertindama plėtros perspektyvas, viena geriausių Balkanų ekspertų politikos grupių BiEPAG tokį scenarijų pavadino „nauja nežinomybe“. Tuo metu jiems atrodė, kad tai blogiausias ir mažai tikėtinas scenarijus. Jis prognozavo, jog ES ir Vakarų Balkanai de facto apleis reformų politiką, ims dominuoti nacionalistinės darbotvarkės su kitokiais užsienio politikos prioritetais ir partneriais (pirmiausia Rusija ir Kinija), o demokratijai ir įstatymų viršenybei nebebus teikiamas prioritetas.

Jau minėti pastarosios savaitės įvykiai Kosovo ir Serbijos pasienyje rodo, jog šis scenarijus darosi vis realesnis. Nors mažesnių įtampų ten būta ir anksčiau, tačiau pasiųsti specialieji policijos daliniai, sustiprintos NATO pajėgos, patruliuojanti kariuomenė, užpulti automobilių registracijos biurai, skraidantys naikintuvai ir pan. verčia susirūpinti. Serbijos reakcijos atrodo neproporcingos ir tyčia keliančios įtampą. Panašios situacijos vis kartojasi, ne tik Kosove, tačiau ir Juodkalnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur Serbija veikia per vietos serbų bendruomenes ir stačiatikių bažnyčią. Reikalinga aiški reakcija regione ir tarptautiniu mastu.

Pavyzdžiui, NATO reikėtų aiškiau įvardinti, jog Serbija ima kelti grėsmę regiono saugumui, atitinkamai telkti didesnes pajėgas KFOR misijai Kosove bei EFOR misijai Bosnijoje, siekiant užtikrinti efektyvesnį atgrasymą. Savo ruožtu, Europos Sąjunga artėjančiame viršūnių susitikime su Vakarų Balkanų valstybių vadovais, turėtų aiškiai apginti narystės perspektyvą progresą demonstruojančioms šalims, o jei to nebeįmanoma padaryti dėl nesutarimų šalyse narėse – pasiūlyti realią alternatyvą. Lygiai tokia pat svarbi ir kaimyninių šalių reakcija, smerkianti tokio tipo provokacijas kurios ypatingai kenkia regioniniam bendradarbiavimui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt