Nuomonės

2021.09.20 15:13

Andrius Bivainis. Situacija Afganistane: veikėjai, interesai ir miglota ateitis

Andrius Bivainis, Baltijos pažangiųjų technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, LRT.lt2021.09.20 15:13

Paskutinieji JAV armijos padaliniai paliko Kabulo oro uostą rugpjūčio 30 d. vakarą. Likus parai iki prezidento Joe Bideno skelbto atsitraukimo termino, paskutinysis lėktuvas pakilo į vakaro padangę. Kur kas mažiau pompastikos nei 1989 m. sovietams atsitraukiant per „Draugystės“ tiltą į Uzbekistaną. 

Tačiau generolo majoro Chriso Donahue, JAV armijos 82 divizijos vado, paskutinieji žingsniai Kabulo pakilimo taku simbolizavo Afganistano raidos istorinį cikliškumą, galbūt nukeliantį atgal į 1989 m., kai situacija virto pilietiniu karu.

Šiandieninė situacija Afganistane neramina: akcentuojamas talibų brutalumas, moterų teisių neapibrėžtumas ir potenciali grėsmė, šalyje likusių užsieniečių ribotos pasitraukimo galimybės, bendradarbiavusių afganistaniečių tolesnė evakuacija. Susidariusią situaciją padeda vertinti konfliktų analizės metodika, tai padeda apibrėžti, kokie yra konfliktinės situacijos veikėjai, kokia sąveika tarp jų.

Galios rebusas Afganistane

Paskutiniam JAV pajėgų lėktuvui palikus Kabulą, buvo prarasti vakariečių galios ir įtakos saitai, formuoti šioje šalyje daugiau nei 20 m. Šią tendenciją atspindi greitas Afganistano karinių pajėgų pasidavimas bei prezidento Ashrafo Ghani pasitraukimas talibams perimant Kabulo kontrolę. Taigi, šioje valstybėje jau mėnesį formaliai valdžios vakuumą stengiasi užpildyti Talibano režimas. Tačiau šalia talibų Afganistane yra keletas kitų, įdomių, besiformuojančio konflikto veikėjų.

Jau yra žinoma, kad Pandžyro slėnyje susitelkęs Pasipriešinimo judėjimas, kuris šiuo metu veikia kaip vienintelis atviros ir tiesioginės konfrontacijos su talibais judėjimas. Talibų skelbta pergalė, jog pavyko perimti Pandžyro regiono centro kontrolę dar negali būti vertinama kaip visiškas Pasipriešinimo judėjimo eliminavimas. Afganistano istorija pateikia daug atvejų, kai provincijos miestų ir susisiekimo kelių kontrolė būdavo tik apgaulinga laikino dominavimo išraiška. Patikimų situacijos regionuose vertinimų stygius jau pasireiškia kaip JAV ir koalicijos partnerių pasitraukimo pasekmė.

Kitas ambicijas demonstruojantis konfliktinės situacijos veikėjas – Islamo valstybė Korasano provincijoje. Tai nuo 2015 m. šalies regionuose veikianti ekstremistinė organizacija, save afiliavusi su Islamo valstybe Irake ir Sirijoje (angl. – ISIS). Būtent ši grupuotė prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį prie Kabulo oro uosto rugpjūčio 26 d. Tolesnės šios grupuotės galimybės, paskatintos JAV atsitraukimo, gali stiprėti. Jungtinių Tautų raporte, publikuotame 2021 m. birželį, pateikiamas vertinimą, kad nuo 2021 m. pradžios į Afganistaną atvyko nuo 8 iki 10 tūkstančių džihadistinių grupuočų narių iš regiono valstybių. Tai akivaizdus, koordinuotas judėjimas, kuriuo siekiama užpildyti galios vakuumą Afganistane.

Galiausiai, rugsėjo 7 d. Talibano paskelbta bent jau dabar vadinama laikinoji vyriausybė atveria taip pat kelis galimus konfrontacinius saitus. Su galios saitų įtvirtinimu sietinas Sirajuddino Haqqani paskyrimas vidaus reikalų ministru. Jėgos struktūros valdymo perdavimas tarptautiniu mastu teroristine organizacija pripažintos Haggani grupuotės lyderiui gali reikšti, kad jėga paremta kova su kitomis ekstremistinio pobūdžio grupuotėmis tik intensyvės. Be to, Haqqani tinklas išlaiko aktyvius ryšius su genčių regiono veikėjais Pakistane. Tai gali padėti telkiant Talibano vyriausybę pripažįstančių genčių gretas abipus simbolinės Afganistano ir Pakistano sienos.

Kita vertus, paskelbto kabineto sudėtyje dominuoja puštūnų atstovai, nesuteikta jėgos struktūrų valdymo pozicijų šiaurinių genčių atstovams. Tai gali pakurstyti nesutarimus su Herato, Mazari Šarifo regionuose dominuojančiomis gentimis bei paskatinti Pasipriešinimo judėjimo persigrupavimą. Istorijos tėkmė rodo, kad šioje visuomenėje gentiniai santykiai grindžiami galios ir įtakos pamatu. Praradus šias įtakas, gentinės grupės anksčiau ar vėliau formuos savo struktūras.

Pirminiais vertinimais galima sakyti, kad formuojasi situacija, kuri jau buvo: JAV vadovautos koalicijos taktinius iššūkius pasienyje perima Pakistano pajėgos.

Reikia nepamiršti, kad šalies miestuose susiformavo nemaža jaunesnės kartos grupė, mačiusi laisvesnį ir galimybes teikiantį gyvenimo būdą. Talibano suformuotas valdymo modelis neįtraukia šių visuomenės atstovų, bet jų pasaulėžiūrą supriešina su Šariato teise. Visa tai jau apsunkino ir tikėtina, dar labiau apsunkins Talibano kontrolės įtvirtinimą įvairialypiuose Afganistano regionuose. Neramumai miestų gatvėse gali tapti nauja šios visuomenės jėga.

Dar viena besiformuojančio konflikto veikėjų grupė – tai kaimyninės valstybės. Didžiausias vaidmuo šioje grupėje tenka Pakistanui, kuris ilgai teikė prieglobstį Talibano struktūroms ir lyderiams savo teritorijoje. Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad Pakistano pajėgos sustiprino patruliavimą pasienio regionuose. Pranešta apie karinius susirėmimus su tiksliai neapibrėžtomis grupuotėmis, galimomis talibų struktūros atšakomis Pakistane. Pirminiais vertinimais galima sakyti, kad formuojasi situacija, kuri jau buvo: JAV vadovautos koalicijos taktinius iššūkius pasienyje perima Pakistano pajėgos.

Įtaką talibams didinanti regiono veikėja – tai Kinijos Liaudies Respublika, su kuria santykius siekia tvirtinti naujasis Talibano kabinetas. Kinijos ambasada nebuvo evakuota iš Kabulo. Tikėtina, kad Kinijos interesai kol kas apsiribos parama Talibanui dorojantis su ekstremistinėmis grupuotėmis Afganistano teritorijoje. Kinija tam turi paskatų dėl vakariniame autonominiame regione pasireiškiančių islamistinių grupuočių.

Tuo tarpu Irano ir Centrinės Azijos valstybių įtaka Afganistano pilietinio konflikto formavimuisi nėra tiesioginė. Šios valstybės turi savų rūpesčių dėl pabėgėlių srauto suvaldymo bei pasienio regionų kontrolės stiprinimo. Įtvirtinant šias pastangas jau vykdytos bendros karinės pratybos su Rusijos Federacija. Iranas išlaiko interesą dėl sau palankios, stabilios situacijos raidos vakarinėse Afganistano provincijose. Tikėtina, ši kaimynė gali daryti spaudimą talibams dėl šiitiškų genčių padėties bei interesų.

Tarptautinės bendruomenės poveikio galimybės

Dabartinę situaciją Afganistane Indijos nacionalinis transliuotojas apibūdino kaip „Talibastano“ formavimąsi. Šios sąvokos taikymas atspindėjo iki šiol puoselėtos santvarkos ir vertybių visuomenėje priverstinį atsisakymą. Vakarų valstybių taikomas spaudimas talibams formuoti įvairias visuomenės grupes įtraukiančią valdymo sistemą bei laikytis tarptautinių teisinių normų yra priimtinas ir daugumai regiono kaimynų. Centrinės Azijos šalys, Indija ir Iranas gali būti įtraukiamos į tokį interesą turinčių šalių ratą. Tai reiškia, kad Vakarų partneriai nors ir atitraukę pajėgas, išlaiko diplomatinius bei dar labiau paveikius finansinius poveikio svertus.

Visgi, kokios poveikio galimybės išlieka Afganistane? Tarptautinės pastangos valdyti talibų formuojamos santvarkos Afganistane procesus turėtų būti numatytos bendru strateginiu požiūriu, kokį Afganistaną mato demokratinių valstybių klubas. Tai sudėtinga užduotis, reikalaujanti bendro politinio sutarimo. Vertinant tai, kaip buvo priimtas pajėgų atitraukimo sprendimas Vašingtone, tolesnį bendros užsienio politikos sutarimą dabar sunku įsivaizduoti. Tam reikia bendrų interesų, suderintų pozicijų ir daug tikslingo darbo. Po karinių pajėgų atitraukimo artimiausi viršūnių susitikimai atskleis, ar tarp JAV ir Vakarų sąjungininkių išlieka politinė valia bendroms iniciatyvoms Afganistane.

Šios vyriausybės jau nebėra, kartu su jos pabėgimu iš šalies nutrūko paskutinės galimybės suvaldyti situaciją derybų keliu. Valdžią formaliai perėmęs Talibano režimas dar turės galutinai įtvirtinti savo įtaką.

Žvelgiant į vidutinį laikotarpį, JAV ir sąjungininkės turi du užsienio politikos plėtojimo scenarijus Talibano atžvilgiu: didinamo spaudimo ir moderuojamos įtakos. Pirmasis scenarijus grįstas bendru sutarimu, kiek baudžiančių sankcijų tarptautinė bendruomenė pasirengusi taikyti prieš talibus ir kartu prieš afganų gentinę santvarką. Tokia užsienio politika yra grindžiama koordinuotomis kolektyvinėmis iniciatyvomis. Diplomatinė izoliacija bei finansinių suvaržymų taikymas šiuo metu iliustruoja didinamo spaudimo iniciatyvomis grindžiamą politiką. Tačiau toks pasirinkimas negalės tęstis nuolatos, jis praras normatyvinį pagrindą tarptautinei bendruomenei ėmus kvestionuoti šalyje sudėtingėjančias išgyvenimo sąlygas.

Antrasis, moderuojamos įtakos, užsienio politikos scenarijus gali tapti priimtinesniu pasirinkimu. Šiame scenarijuje JAV siektų pasinaudoti regioniniais partneriais, galinčiais paveikti talibų kabineto sprendimus ir formuojamos islamo fundamentalistinės valstybės santvarkos procesus. Moderuojamai įtakai vystyti JAV turi pasitelkti partnerius iš Vidurio Rytų. Kataro įsitraukimas į Kabulo oro uosto veiklos atkūrimą – tai tik pirminis galimų iniciatyvų pavyzdys. Plėtojant užsienio politiką pagal šį scenarijų, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Turkija gali tapti reikalingais regiono partneriais. Tačiau moderuojamos įtakos scenarijų bus sunkiau įgyvendinti susiduriant su augančia Kinijos ar Rusijos įtaka talibams.

Nepavykęs, arba kitų regiono veikėjų blokuojamas, moderuojamos įtakos scenarijus vestų prie netiesioginės karinės konfrontacijos, remiant priešiškas grupuotes Afganistano viduje. Tokiu atveju šioje teritorijoje jau daugiau nei 40 m. besitęsiantis konfliktų cikliškumas įgytų dar didesnį pagreitį. JAV ir koalicijos partnerių karinio poveikio priemonių spektras būtų ribotas, paremtas žvalgybinių duomenų integravimu ir tikslaus poveikio ginkluote. Nuotolinių karinių priemonių panaudojimas dabartiniame Afganistane turėtų savų trūkumų, kuriems eliminuoti sąjungininkai vėl turėtų pasikartoti ne tik ankstesnius kovos prieš Talibaną scenarijus, bet ir 2011 m. Libijos kampanijos pamokas.

Apibendrinimas

Afganistano istorija grįsta susiskaldžiusių visuomenės grupių nuolankumu įtaką konfliktuose laiminčiam režimui. Sumažėjus Vakarų sąjungininkų paramai, atsiskleidė tikrasis Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės įtakos lygmuo. Šios vyriausybės jau nebėra, kartu su jos pabėgimu iš šalies nutrūko paskutinės galimybės suvaldyti situaciją derybų keliu. Valdžią formaliai perėmęs Talibano režimas dar turės galutinai įtvirtinti savo įtaką. Šioms pastangoms priešiškų veikėjų apstu tiek šalies viduje, tiek regione.

JAV bei Vakarų sąjungininkės ir toliau stengsis išlaikyti bent jau ribotą užsienio politikos interesą, siekiant suvaldyti pilietinio konflikto scenarijų Afganistane. Siekiant šių pastangų Vidurio Rytų regiono partnerių susitelkimas įgauna naują reikšmę. Bendras sutarimas dėl kryptingos užsienio politikos Afganistano atžvilgiu išlieka kritine sąlyga, leisiančia valdyti įtakos augimą iš Kinijos Liaudies Respublikos bei Rusijos Federacijos pusės.

Galiausiai, talibai formuodami naująjį kabinetą jau ėmė suvokti, kokioje naujoje ir kompleksiškoje situacijoje atsidūrė. Susiskaldžiusių visuomenės grupių santykiams siekiama taikyti visiškai kitokį sąveikos modelį nei pastaruosius dvidešimt metų. Tai radikalus pokytis, skatinantis pasipriešinimo formavimąsi. Be to, valstybės esminėms funkcijoms patyrus sąstingį, Talibanas turi telkti kompetencijas ir formuoti naują veiklos modelį. Tai sudėtingas vidinis perversmas grupuotei, kuri pastaruosius du dešimtmečius kurstydavo pasipriešinimą provincijose ir žiemos sezonais stiprindavo savo gretas. Artėjanti žiema Afganistane nebus dar vienas Talibano persigrupavimo laikotarpis. Naujajam režimui tai taps ypatingos svarbos išsilaikymo valdžioje laikotarpiu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt