Nuomonės

2021.09.18 09:00

Mykolas Drunga. Norvegijos laukia špagatas

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.09.18 09:00

Ką bendro turi Norvegija su Turkija? Klausiu todėl, kad vieną geriausių straipsnių apie praėjusį sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus Norvegijoje išspausdino ne kas kitas, o Turkijos dienraštis „Karar“. Štai įrodymas, koks globalus tapo pasaulis!

O vienija Norvegiją su Turkija nebent tai, kad abi Europos pakraštyje esančios šalys nepriklauso Europos Sąjungai.

Vis dėlto Stambulo dienraštis įžvalgiai pastebėjo, jog „šių rinkimų ypatumas buvo tas, kad pirmą kartą rinkimus nulėmė klimato krizė. Būsimoji norvegų Vyriausybė pagrindinį savo dėmesį skirs dujų emisijos sumažinimui, bet kartu neatsisakys ir pajamų iš naftos“.

Kaip ji tai padarys? Laikraštis toliau aiškina taip: „Norvegijoje gatvėmis važinės dar daugiau elektra varomų automobilių, ir dar daugiau laivų bus varomi be emisijų. Osle bus uždaryta dar daugiau gatvių automobiliams nei ligi šiol.

Norvegija darys viską, kad pasiektų Paryžiaus klimato susitarimo tikslus. Bet visa tai turės vykti, neatleidus iš darbo nė vieno naftos pramonės darbuotojo. Tai špagatas, kuris vis dėlto atrodo įmanomas“, – teigė Turkijos dienraštis.

Švedijos sostinės dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, kad „Žaliesiems pirmą kartą pavyko įžiebti rimtus debatus apie naftos vaidmenį Norvegijos klimato politikoje.

Reikalavimas visiškai sustabdyti naftos verslo plėtrą buvo drąsus ir sukėlė didelį rezonansą, tačiau jo neužteko, kad Žalieji įveiktų keturių procentų barjerą. Bet anksčiau ar vėliau visos partijos Norvegijoje turės šiuo klausimu pasisakyti.

Ypač dvi didžiosios partijos turi pakankamai priežasčių imtis savikritikos. Tai, kad joms vis mažiau sekasi nulemti rinkimų kovos darbotvarkę, rodo, kad šioms partijoms trūksta idėjų. Ernos Solberg Vyriausybė už tai brangiai sumokėjo“, – teigė Stokholmo laikraštis.

Tad kokia bus naujoji Vyriausybė? Pasak Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“, „mandatų skaičiaus pakanka sudaryti Vyriausybei iš centro partijos ir kairiųjų partijos, jos abi rinkimuose pasirodė gerau.

Tačiau koalicinės derybos nebus lengvos, nes kaip tik klimato ir naftos politikos klausimais tarp partnerių reiškiasi nuomonių skirtumai. Vis dėlto darbo partija, taigi socialdemokratai, kuriems vadovauja Jonas Gahras Store, laimėjo daugiau mandatų nei abi kitos partijos kartu sudėjus, todėl jėgų santykis nuo pat pradžių tvirtas“, – rašė Orhuso laikraštis.

Norvegijos sostinės dienraštis „Dagavisen“ irgi patvirtino, kad „rinkimų rezultatas neleidžia jokių abejonių. Norvegai siekia naujos politinės krypties. Lūkesčiai milžiniški. Vienas svarbiausių iššūkių – nužymėti kelią į kaitą, kuri būtų socialiai teisinga ir žalia.

Mums reikia sumažinti savo į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį – ir tai padaryti tuoj pat. O vykti tai turi taip, kad eiliniai piliečiai nebūtų be reikalo apsunkinami“, – pareiškė Oslo laikraštis.

Pasak Milano dienraščio „Corriere dell sera“, „J. G. Stores pergalė iš naujo sustiprino Europos kairiųjų, kurie jau kurį laiką atrodė praradę savo pačių egzistavimo prasmę, viltis.

Įdomu, kad šią svajonę atgaivino tie, kurie pasisako už teisę ir tvarką ir netgi dalyvauja Vyriausybėse, visai skirtingai nuo radikalesnių figūrų, kaip antai buvęs britų leiboristų vadovas Jeremy`is Corbynas.

Jeigu pasitvirtins prognozės, palankios ir Vokietijos socialdemokratų partijos kandidatui į kanclerius Olafui Scholzui, tai kažkada bus analizuojama, kaip šis fundamentalus pokytis siejasi su dar neįveiktu koronaviruso laikotarpiu“, – prognozavo Šiaurės Italijos laikraštis.

Ir dar apie dvejus rinkimus.

„Vokietijoje traukiantis ilgametei kanclerei Angelai Merkel, atsivėrė reali galimybė naujai politikų kartai“, – rašė dienraštis „Washington Post“. – tačiau didžiosios šalies partijos tuo nepasinaudojo.

„Krikščionių demokratų partijos kandidatas Arminas Laschetas tik septyneriais metais už ją jaunesnis ir bando visai nesijaudindamas pateikti save kaip A. Merkel vyriškame kostiume.

O ir socialdemokratų partijos kandidatas Olafas Scholzas prisistato kaip antroji Merkel. Jo santykinis populiarumas betgi nereiškia, kad vokiečiams reikia saugumo per tęstinumą, o tik rodo jų nepasitenkinimą, kad trūksta patikimų kandidatų pokyčiui įgyvendinti“, – teigė Amerikos sostinės pagrindinis laikraštis.

Šį savaitgalį vyksta ir parlamento rinkimai Rusijoje. Ta proga dvi savaites prieš rinkimus į beveik penkių tūkstančių kilometrų kelionę po visą šalį leidosi dienraščio „New York Times“ biuro Maskvoje vadovas Antonas Troianovskis, kad susipažintų su „tipiškai rusiška rinkimų kampanijos eiga“.

„Vedanti emocija, kurią aptikome, buvo žmonių baimė, - rašo jis. - Mes sutikome daugybę žmonių, kuriems įgriso oficiali korupcija, įšaldyti atlyginimai, mažos pensijos, didėjančios kainos, bet gerokai mažiau tokių, kurie būtų pasiruošę susitikti su nežinomybe, ateisiančia po Putino“, – teigia vadovaujančio JAV dienraščio atstovas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt