Nuomonės

2021.09.12 09:32

Laima Vaigė. Šeimistai kviečia į karą prieš LGBTQ. Tegu?

Laima Vaigė, lektorė, jur. dr., tarptautinės teisės tyrėja, LRT.lt2021.09.12 09:32

7-ajame dešimtmetyje JAV nacionalsocialistų partija sumanė surengti mitingą miestelyje, kurio daugumą sudarė Holokaustą išgyvenę žmonės ir jų šeimos. Jie neslėpė, kad tokia idėja kilo būtent dėl to, kad norėjosi sukelti kuo daugiau skausmo, sudrumsti miestelio viešąją tvarką. Nacionalistai laimėjo bylą. Susirinkimų laisvė JAV turėjo būti užtikrinta, net ir traumuojant žmones, išgyvenusius Holokaustą. 

Reikia paminėti, kad visi JAV aukščiausio teisėjai tuo metu buvo baltaodžiai vyrai. Holokausto tragedija dar nebuvo pakankamai įsisąmoninta, mokyklose trūko mokymų apie tai. Tarp teisininkų buvo aukštinamas apsimestinis neutralumas, tariamas atsiribojimas nuo emocijų. Manau, kad Europoje istorijos atmintis kiek gyvesnė ir suvokiama, kad svastika sukelia emocinį skausmą. Čia ir vyko Holokaustas, tad nekeista, kad jo atmintis iškyla kaskart juntant neteisingumą. Tai didžiausia mūsų tragedija, net didesnė nei nepriklausomybės praradimas.

Susirinkimų laisvė yra kiekvienos valstybės demokratijos garantas, užtikrinamas tiek Konstitucijos, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Tačiau susirinkimų laisve piktnaudžiauti uždrausta. Be to, egzistuoja svarbūs susirinkimų teisės ribojimai. Pagal Konvenciją, ribojimai gali būti pritaikyti netaikiems, smurtą prieš pažeidžiamą grupę skatinantiems ir demokratijos principus atmetantiems organizuotojams. Neapykantos kalba nėra saugoma saviraiškos laisvės pagal Konvenciją.

Kviečia į kovą prieš LGBTQ

Lietuvoje kas mėnesį rengiami mitingai turi skirtingus organizatorius, tačiau bendrą reikalavimų liniją. Viena linija siekiama kvestionuoti vakcinas ir galimybių pasus – tai atskira tema, šiame straipsnyje nenagrinėjama. Svarbu tik paminėti, kad šita reikalavimų linija sieja visus mitingus, todėl šie painiojami. Be to, daugeliu klausimu visi organizatoriai sutaria, kas bebūtų oficialus renginio veidas.

Kita reikalavimų linija siekiama apriboti LGBTQ asmenų teises. Būtent tai yra pagrindinis Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS), rugpjūtį naujai įkurtos nevyriausybinės organizacijos, tikslas: „Sustabdyti seksualinių mažumų ideologinį terorą“ (iš LŠS programos). LŠS vadovas rengė gegužės, birželio, rugsėjo mitingus.

Taigi, nors lygių teisių Lietuvoje LGBTQ žmonės net neturi, iš esmės siekiama dar labiau apriboti pažeidžiamų asmenų, kaip tai suprantama Konvencijoje, teises.

Tuo mitingas primena nacionalistų siekius žygiuoti tarp Holokaustą išgyvenusių žydų, kad šiems parodytų, jog jie nepageidaujami. Siekis dar labiau apriboti LGBTQ teises yra pasityčiojimas iš susirinkimų laisvės, nes LGBTQ žmonės Lietuvoje ir taip gyvena neapykantos kultūroje. Veikia nepilnamečių apsaugos įstatymas, pagal kurį cenzūruojama teigiama informacija apie LGBTQ. Su neapykantos žvilgsniais ir keiksmais, matytais per „Kaunas Pride“, susiduria kiekvienas LGBTQ žmogus, neretai net savo artimųjų ir draugų veiduose. Gyvename pasibjaurėjimu apnuodytoje erdvėje, tačiau net atsikratę mūsų neatsikratytumėte savo šleikštulio Kitam.

Siekis dar labiau apriboti LGBTQ teises yra pasityčiojimas iš susirinkimų laisvės, nes LGBTQ žmonės Lietuvoje ir taip gyvena neapykantos kultūroje.

Įstatymų leidėjai turėtų būti vedami etikos principų. Tai reiškia, kad Seimo nariai turi aktyviai dirbti su savimi, kad į visus žmones, nepaisant orientacijos, pavyktų žiūrėti su rūpesčiu ir noru suprasti to žmogaus problemas. Ne pataikauti tiems, kurie engia pažeidžiamuosius, o priešingai, kalbėtis su tais, apie kurių teises kalbama. Ir nereikia pasakoti kaip Lietuvoje LGBTQ žmonės engia tradicines šeimas.

Mitingas yra tauta?

Susirinkimų laisvė garantuojama tik su sąlyga, kad rengiamas taikus renginys. Lietuvoje rengtuose mitinguose sužeistos kelios dešimtys žmonių, nukentėjo policininkai, užpulti Seimo nariai ir net jų vaikai. Žmonės gąsdinti kartuvėmis. Vyriausybės ir Seimo nariai iki paryčių negalėjo saugiai palikti darbo. Tuo tarpu organizatoriai įsivaizduoja, kad tik policija atsakinga už jų atsivestos minios veiksmus. Jie atsiriboja nuo tų atsakomybių, kurios neparankios (riaušes organizavo, atrodytų, viena mokytoja), tačiau kartu prisiima visų mitingų nuopelnus ir tęsia reikalavimus.

Savo programinėje vizijoje ir „YouTube“ kanale Šeimų sąjūdis teigia, kad Lietuvoje įsigaliojo „mažumos diktatas.“ Todėl tauta, jų teigimu, turi atkurti tvarką. Tauta jie laiko save pačius, o ne tuos piliečius, kurie demokratiškai išrinko Seimą.

Kalbant bendrai, susirinkimų laisvė reiškia, kad galima rinktis viešai ir reikalauti keisti įstatymus, valdžią, netgi pačią Konstituciją. Tačiau ką daryti, kai susirinkimų laisve nori pasinaudoti tokie žmonės, kurie iš esmės reikalauja tiesioginės tautos valdžios, kitaip tariant, tai jau panašu į tautos diktatūrą?

Nieko keisto, kad nelabai ir norima šnekėtis su Seimo nariais ar žurnalistais. Šių turima įtaka įsivaizduojamai nesvarbi. Tauta (t. y. įsivaizduojama tauta) turi tiesioginę galią, o Seime sėdintys asmenys tiesiog užima tautos vietą, kurią tauta bet kada gali atsiimti. Tokias idėjas, be abejo, įkvėpė Kapitolijaus šturmas.

Būtent dėl to turime šnekėti ne apie miesto erdvės tinkamumą mitingui ir susirinkimų laisvės abstraktų galiojimą. Turime šnekėti apie konkrečius reikalavimus, tarp neartikuliuotos jų makalynės išskiriant esmę.

Reikalavimų makalynėje – esmė

Esmė labai paprasta. Tai nacionalistinis judėjimas, siekiantis padaryti lyčių nelygybę „great again“. Ne, tai nėra tik apie Partnerystės įstatymą ar Konvencijos dėl smurto prieš moteris sustabdymą. Sunkiai artikuliuotai, bet Šeimos sąjūdis parodo, kad bijo „genderinės“ ideologijos, kurią paprastai galima pavadinti tiesiog lyčių lygybe.

Gender inequality great again!

Tai sieja jų kovą prieš LGBTQ teises, abortus, Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris, Dž. Sorošą, E. Dobrovolską. Lyčių lygybė reiškia suvokimą, kad jei moterys ir vyrai išties yra lygūs ir lygiaverčiai, tad jie gali visose srityse būti pakeičiami kitos lyties asmeniu. Tiek darbe, tiek šeimoje.

Manau, negalime leisti nacionalistinėms ambicijoms sutrypti demokratiją ir aukoti pažeidžiamos asmenų grupės „garui nuleisti“, daugumos tariamam saugumui.

Ir net nesvarbu, kad LGBTQ šeimose vaikai užauga lygiai tokie pat sveiki kaip heteroseksualių tėvų šeimose, kaip rodo tyrimai Europoje ir JAV. Nesvarbu, ar LGBTQ tampama dėl geno, didžiausios meilės gyvenime, stogą nunešančios seksualinės traukos ar net politinių įsitikinimų. Tai niekieno reikalas. Žmogaus teisės ginamos ne dėl to, kad reikalavimas pagrįstas genais ar biologija, ar žmogus įrodė, kad yra geras, o tiesiog dėl to, kad žmogus yra.

Dėl to susitarta prieš daugiau nei 70 m. priimtoje Europos Konvencijoje.

Lietuva yra Baltarusija?

Lietuvoje, anot organizatorių, jau dabar vyksta lygiai tas pats, kas Baltarusijoje. Nuolatinis Baltarusijos ir Ukrainos minėjimas šiame kontekste sukelia minčių apie tyčinį Lietuvos vaizdavimą kaip „plačiosios Rusijos“ dalies, niekuo per daug nuo Vladimiro Putino valdomų žemių nesiskiriančios.

Tačiau Lietuva daug kuo skiriasi nuo Rusijos, Baltarusijos, ir Ukrainos. Mums galioja Europos Konvencija. Lietuva yra ES narė. Mūsų kryptis europinė, tą numato Konstitucija, ir šios dalies pakeisti neįmanoma. Čia rinkimai vyko demokratiškai ir jokios tiesioginės tautos valdžios nereikia. Čia kiekvienas žmogus, heteroseksualus ar LGBTQ, yra tautos dalis. Ir lyčių lygybė yra Konstitucijoje įtvirtinta vertybė.

Manau, negalime leisti nacionalistinėms ambicijoms sutrypti demokratiją ir aukoti pažeidžiamos asmenų grupės „garui nuleisti“, daugumos tariamam saugumui. Laikas kalbėtis ne tik apie susirinkimų laisvę ir jos galimą piktnaudžiavimą, bet ir apie tai, apie ką ir kviečia kalbėti mitinguotojai. Apie lyčių lygybę ir LGBTQ teises iš esmės.

Komentaras rašytas rugsėjo 9 dieną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.