Nuomonės

2021.09.11 09:00

Mykolas Drunga. Kas vadovaus Vokietijai – dar nežinia

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.09.11 09:00

Vokietijos Bundestago (parlamento) rinkimai, įvyksiantys paskutinį rugsėjo sekmadienį, šįkart įdomūs tuo, kad visiškai neaišku, kuri partija surinks daugiausia balsų ir kurios iš mandatus greičiausiai laimėsiančių penkių partijų sudarys valdančiąją koaliciją.

Piliečius kausto abejonės ir nežinojimas, kam patikėti valstybės vairą, rašė Halės miesto regioninis dienraštis „Mitteldeutsche“: „nė viena partija pagal ligšiolines apklausas negali tikėtis gauti daugiau nei ketvirtadalį visų balsų. Tokio partijų susiskaldymo pokario Vokietijoje dar niekada nebuvo.

Bet tam pavyzdžių lengvai galima rasti kitose Europos šalyse ir jie rodo, kad tokia padėtis apsunkina valstybės valdymą ir piliečių susiklausymą. Nesvarbu, kas galų gale taps Angelos Merkel įpėdine ar įpėdiniu, žmonių pasitikėjimą ji, jis, jos ar jie dar turės užsidirbti“, – pranašavo vidurio Vokietijos laikraštis.

„Natūralu, kad Angela Merkel, kaip vyraujanti Europos politikė, turi norą savo valdžią perduoti vienam savo pačios pasirinktam įpėdiniui“, – rašė Rygos dienraštis „Diena“ ir tęsė: „tai būtų ne tik švytinti jos karjeros pabaiga, bet ir ženklas, kad politiniam jos palikimui, ypač augančiai Vokietijos įtakai Europos Sąjungoje, negresia pavojus.

Žinoma, pagrindinė Merkel problema ta, kad jai nepasisekė rasti lygiaverčio įpėdinio. Gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer šiai užduočiai nebuvo priaugusi, o krikščionių demokratų kandidatui į kanclerius Arminui Laschetui trūko entuziastingo rinkėjų palaikymo“, – rašė Latvijos sostinės laikraštis.

Tai, kad „Merkel paskutinę akimirką sėdo ant rinkinmų kovos žirgo, kandidato į kanclerius Lascheto nesusriprins, greičiau parodys, kad jam reikia paspirties, nepaisant to, kad jis neturi itin charizmatiškų ar tuo labiau neįveikiamų konkurentų“, – teigė dienraštis „Neue Osnabrücker“.

„Žinoma, vėjas dar gali pasisukti, bet gąsdinimu „raudonųjų atėjimu“, kaip dabar tą daro ir Merkel, rinkėjų nepasiseks įtikinti“, – pastebėjo Osnabriuko laikraštis.

Dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pažymėjo, kad „žemių vyriausybės, kuriose dalyvauja ar net kurioms vadovauja kaip Tiuringijoje kraštutiniai kairieji, dar neprivedė prie atitinkamų regionų žlugimo, nors Berlyno miestas iš tikrųjų valdomas neadekvačiai.

Skausminga žiūrėti iki kokio lygio politikai nusileidžia iš baimės prarasti tai, kas ypač krikščionis demokratus sulydo į vieną daiktą – tai galia“, – teigė Niurnbergo laikraštis.

Pasak Karlsruhės dienraščio „Badische Neueste Nachrichten“, „A. Laschetas slenksčio į savo pergalę negalės peržengti vien įspėjimais apie kairiųjų susivienijimo pavojų. Šią raudonojo baubo kampaniją jau daugiau nei 30 metų po rytų Vokietijos žlugimo padengė dulkės, ji nebesukelia to siaubo kaip anksčiau“.

Karlsruhės dienraštis pažymėjo, kaip A. Laschetą nuolatos kritikuoja Vokietijos krikščionių demokratų partijos seseriškos Bavarijos socialinės sąjungos vadovas Markus Soderis.

Tą dar labiau pabrėžė dienraštis „Kölner Stadt-Anzeiger“: „Bavarijos ministras pirmininkas turi pripažinti, kad jo pastovus Armino Lascheto keiksnojimas pakenkė abiem seseriškoms partijoms.

Tai, kad krikščionys demokratai apklausose nusirito į dramatiškai prastus 20 procentų, susiję ir su Soderio vadovaujamų krikščionių socialų silpnumu. O dėl to, žinoma, kaltas ne vien A. Laschetas.

M. Soderis nesugebėjo su juo kartu prisistatyti kaip vienos komandos nariai. Jis kaip krikščionių socialų pirmininkas tik visąlaik bandė sudaryti įspūdį, kad jis, Soderis, būtų buvęs geresnis kandidatas į Vokietijos kanclerius. Kai žmonės po to nebalsuos nei už Laschetą, nei už krikščionis demokratus, nebus jam dėl ko stebėtis“, – rašė Kelno laikraštis.

Gana įžvalgią analizę pateikė Pekino dienraštis „Xinjing Bao“, atkreipęs dėmesį į nebūdingą, tik sunkių rinkimų įkarštyje padiktuotą kanclerės A. Merkel išpuolį žodžiais prieš socialdemokratų kandidatą į kanclerius Olafą Scholzą.

„Vargu ar tai padės Laschetui, nes vokiečių rinkėjų akimis ne jis, o kaip tik Olafas Scholzas įkūnija įprastinį ponios Merkel vadovavimo stilių, visada išlaikantį ramybę ir atsargiai bei subalansuotai agituojantį.

Tai, aišku, nereiškia, kad Scholzas jau laimėjo rinkimus. Niekada nebuvo taip sudėtinga prognozuoti Bundestago rinkimų rezultatų kaip šį kartą“, – teigė Kinijos sostinės laikraštis.

Kiti laikraščiai, pavyzdžiui, Oeldės miestelio Šiaurės Reine-Vestfalijoje dienraštis „Glocke“ teigė, kad Scholzas save sąmoningai pateikia kaip teisėtą patyrusios kanclerės įpėdinį.

„Tuo jis savotiškai atkeršija Angelai Merkel, kuri pasisavino daugelį socialdemokratiškų temų ir jas pardavė kaip savo laimėjimus, tarp jų – minimalaus atlyginimo įvedimas, išstojimas iš atominės energetikos ir nuomos kainų augimo pristabdymas“.

Tai, kad socialdemokrato Scholzo programa daug kuo panaši į buvusią A. Merkel programą, ne tik pastebėjo, bet ir neigiamai įvertino Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“.

Anot jo, jei su O. Scholzo pergale sustiprės kairieji, tai neišeis į naudą Vokietijai, o „vidutiniška Vokietija nepadės niekam pasaulyje“.

Diuseldorfe leidžiamas verslo laikraštis „Handelsblatt“ dar mato galimybę krikščionims demokratams laimėti. Bet tam reikia, pirma, kad per rinkimus krikščionys demokratai, žalieji ir laisvieji demokratai (liberalai) kartu sudėjus laimėtų absoliučią daugumą ir antra, kad absoliučios daugumos nelaimėtų kartu sudėjus socialdemokratai, kraštutiniai kairieji ir žalieji.

Kiekvienu atveju, beveik visi apžvalgininkai sutinka, kad po rugsėjo 26 d. susidariusi Vokietijos vyriausybė bus koalicinė, tik dabar dar niekas negali pagrįstai pasakyti, kokia tai bus koalicija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.