Praėjusį penktadienį uostamiestyje vykęs Klaipėdos koncertų salės naujojo sezono atidarymas rimtosios muzikos mėgėjų išgyventas tarsi atlaidai. Kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru koncertavo Vilniuje gimusi, Heidelberge gyvenanti, Zalcburge, Birmingeme ir San Franciske dirbanti dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
30-metė menininkė gerai žinoma viso pasaulio rimtosios muzikos mėgėjams. Šios, iš pažiūros trapios, neaukštos merginos koncertai tampa spektakliais, kuriuose ji ne tik diriguoja, bet ir plastiškai juda, šoka, dainuoja.
Gimusi ir augusi muzikantų šeimoje (močiutė Beata Vasiliauskaitė-Šmidtienė, smuikininkė, tėvas Romualdas Gražinis, „Aidijos“ choro vadovas, mama Sigutė Gražinienė), pianistė ir dainininkė – M. Gražinytė-Tyla neliko karjeros siekti Lietuvoje, kur įprasta remtis artimųjų nuopelnais ir autoritetais. Tėvai, bandę dukrą atkalbėti nuo muzikos, pasirūpino, kad ji studijuotų dailę ir prancūzų kalbą, tačiau sulaukusi 11-os mergaitė pareiškė, kad renkasi muziką.
Būdama 13-os, ji jau dirigavo chorui su orkestru. Vėliau studijavo Graco muzikos ir vaizduojamojo meno universitete, kur vietos profesorius pasakė, kad „konkursai baigiasi dar neprasidėję, nes primena loteriją; stipresnis tampi tik išmokęs pamoką – nesvarbu, laimėjęs ar pralošęs“. Šio dėstytojo pamokas M. Gražinytė-Tyla įsiminė visam laikui. Ji tapo daugkartine tarptautinių konkursų laureate. Pasitaikydavo, kad tekdavo įveikti 180 varžovų, kurių dauguma buvo vyrai. Ji nustebino ir Austrijos vyrų chorą, nes buvo pirmoji jam dirigavusi moteris.
Taigi prieš dešimtmetį iš Lietuvos išvykusi mergina priklauso jaunosios kartos muzikų plejadai, kuri geba naujoviškai interpretuoti klasikinius kūrinius. Prieš dvejus metus Klaipėdoje atlikdama Broniaus Kutavičiaus „Jeruzalės vartus“ ji paprašė muzikantų nusiauti batus, kad avalynės girgždesys netrukdytų padaryti kokybiško garso įrašo. Kiekvienas, klausęsis šio kūrinio, kurį įkvėpė Naujajame Testamente aprašyta Naujosios Jeruzalės vizija, galėjo pajusti ypatingą muzikos sakralumą.
Priešingai daugumai ryškių šio pasaulio asmenybių, talentingoji Lietuvos dirigentė perdėm kukli. Prieš dvejus metus į koncertą uostamiestyje iš Vilniaus ji atvyko maršrutiniu autobusu su kurpine, kurioje tilpo ir asmeniniai daiktai, ir scenos drabužiai.
Muzikantai giria M. Gražinytę-Tylą už paprastumą ir norą ieškoti bendros kalbos. Sako nejaučiantys jokio diktato, būdingo daugeliui vietos dirigentų. Muzikantai vieningai tvirtina, kad jos akivaizdoje, jausdami asmeninį dėmesį, prastai groti tiesiog negali. Bendrumo jausmą dirigentė pradeda kurti jau per pirmą repeticiją. Jai muzikavimas – tarsi bendra kelionė su muzikantais ir publika atskleidžiant naują muzikos erdvę.
Pasaulio spauda 30-metei dirigentei iš Lietuvos jau skiria pirmuosius laikraščių puslapius. Ji vadinama naująja podiumo žvaigžde ir laikoma viena ryškiausių pasaulio dirigenčių.
Pasaulio žiniasklaidos teigimu, M. Gražinytė-Tyla užburia publiką, kur bediriguotų. Tuo įsitikino ir prieš savaitę Klaipėdoje vykusio koncerto klausytojai. Atlikdama Vakhtango Kakhidzės kūrinį „Bruderschaft“ fortepijonui, altui ir styginių orkestrui, dirigentė ne tik dirigavo, bet ir dainavo. Kilus gausioms ovacijoms, Mirga nustebino užtraukusi lietuvių liaudies dainą „Ant kalno karklai siūbavo“. Ją dainavo ir fortepijonu tą dieną skambinusi jos sesuo Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė Onutė Gražinytė, ir muzikantai scenoje, ir gausi publika. Visi jautė, kad lietuvybė Mirgai nėra paviršutinis jausmas, demonstruojamas stengiantis įsiteikti, – tai jos talento ir kūrybinės raiškos esmė.
Šiandien, prisimenant koncerto įspūdžius, norėtųsi dar kartą sušukti „Bravo“. Tikiuosi, kad ir mūsų šalies muzikai neabejinga publika dar ne kartą turės galimybę ovacijomis atsidėkoti šiai talentingai menininkei M. Gražinytei-Tylai.
Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
