Oficialiai Miuncheno alaus šventė atidaroma rugsėjo 17 d. ir tęsis ligi spalio 3 d. Tačiau Oktoberfesto išvakarėse politinis Vokietijos dangus neaiškus ir neramus: nežinoma, kas dėsis rudenį, žiemą ir per visus ateinančiuosius metus bent ligi Bundestago rinkimų 2017-ųjų rudenį, o tai visai Europai be galo svarbu.
Svarbu dėl to, kad Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos išstojus (nors kol kas niekas nežino, kaip ir kada tas išstojimas virs konkrečia tikrove), jau ir taip didelis Vokietijos vaidmuo dar sustiprės.
Didžiąją Britaniją, tuo labiau pagrindinę ES valstybę Vokietiją pavaduoti nelabai gali nei Prancūzija, nei, žinoma, Italija ar Lenkija.
Problema su Prancūzija visiškai priešinga bėdai su Vokietija. Francois Hollande`as bene pats nepopuliariausias prezidentas pokario Prancūzijos istorijoje, jis kol kas dar nepareiškė, ar sieks antros kadencijos, bet daug kas mano, kad ne.
O Vokietijoje, kur kanclerio įgaliojimai beveik prilygsta Prancūzijos prezidento įgaliojimams, Angela Merkel jau davė suprasti, jog ji tikrai sieks būti perrinkta. Bet čia iš karto vokiečiams trys nelengvos problemos.
Pirma ta, kad kanclerei jau reiškiasi švelni opozicija jos pačios vadovaujamos krikščionių demokratų sąjungos – ir aštresnė opozicija seseriškos Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos – gretose.
Antra problema ta, kad ir dabartinės valdančiosios koalicijos kairieji nariai – socialdemokratai – labai trokštų kanclerio poste pakeisti A. Merkel. Tuo labiau to ypač norėtų Bundestage dar vietų neturinti, bet per 2017 m. rinkimus jų tikriausiai sulauksianti dešiniųjų populistų „Alternatyva Vokietijai“.
Ir trečioji didelė, ypač A. Merkel priešininkams, bėda yra ta, kad, skirtingai nei Prancūzijoje, kur F. Hollande`ui pakeisti nestinga ryškių asmenybių nei tarp socialistų, nei tarp centro ar kraštutinių dešiniųjų, Vokietijoje kito tokio pasitikėjimą įkvepiančio ir asmeninę pagarbą skatinančio solidaus, įtikinamo politiko, kaip A. Merkel, nematyti.
Jeigu ji žlugtų, tai kas ją pakeistų?
Kanclerę palaikydamas ir žvelgdamas į praeitį, buvęs Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) generalinis sekretorius Heineris Geissleris pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“ teigė, jog „anksčiau krikščionis demokratus (CDU) puldavo socialdemokratai (SPD), pvz., dėl to, kad krikščionys demokratai tvirtai laikėsi tikslo vėl sujungti Vokietiją.
Argi tai buvo blogai? O šiandien krikščionys demokratai bei kanclerė stovi prieš dar didesnį iššūkį. Tačiau krikščionių demokratų sąjunga ir dabar – ne kapituliantų partija, ne tokia, kuri sakytų, jog negali įveikti politinio iššūkio.
O jeigu kas sako, kad aš to neįveiksiu, nes tai yra didžiulis iššūkis, tas tada kapituliuoja ir tuo pačiu atsisako politikos formuotojo, politikos sprendėjo vaidmens“. H. Geissleris, turėjo omenyje būtent bavariškos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) vadovus – ne visą sąjungą, nes joje „yra pakankamai ir protingų žmonių“, o būtent jos vadovybę.
Vokietijos radijo žurnalistui paklausus, ką H. Geissleris mano apie krikščionių socialinės sąjungos siūlymą „pagaliau įvesti viršutinę priimamų pabėgėlių ribą, apie 200 tūkstančių per metus“, buvęs krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius atsakė:
„Viršutinių ribų juk negalima nustatyti fiksuotu skaičiumi. Limitai išaiškėja tik per sugebėjimą bėglius priimti ir per Vokietijos bei kitų Europos šalių sugebėjimą juos integruoti.
Šiuo metu pasaulyje turime 60 milijonų bėglių, netgi daugiau. Ir jų dar pagausės, tarp jų dauguma vaikų. Europa turi 500 milijonų gyventojų. Ir tiesiog juokinga tvirtinti, kad europiečiai nesugebės priglausti du milijonus pabėgėlių.
Ir taip pat juokinga būtų krikščionims demokratams teigti, kad 82-iejų milijonų gyventojų tauta negalėtų priimti milijono ar pusantro milijono pabėgėlių, - aiškino buvęs vienas iš Vokietijos krikščionių demokratų vadovų, dar pridurdamas, jog kai kurių jų baimę dėl A. Merkel pradėtos pabėgėlių politikos kursto nuogąstavimai, kuriuos skleidžia naujoji partija „Alternatyva Vokietijai“.
Vokietijos radijas priminė, kad ne kas kitas, o buvęs krikščionių socialinės sąjungos vadovas ir federacinėje vyriausybėje gynybos ministras Franz-Josefas Straussas, dabar jau miręs, yra pasakęs, jog „į dešinę nuo krikščionių socialinės sąjungos ir tuo pačiu nuo krikščionių demokratų sąjungos neturėtų būti jokios demokratiškai legitimuotos partijos“.
Gal kaip tik dėl to, kad neįsitvirtintų potencialiai dar dešinesnė „Alternatyva Vokietijai“, krikščionių socialinės sąjungos vadovai ir krypsta kraštutinės dešinės link, užima kai kurias dešiniųjų radikalų pozicijas.
Į tai H. Geissleris atsakė, kad pats „Franz-Josefas Straussas niekada tos klaidos nebūtų padaręs. Juk samprata, kuriai kanclerė ir krikščionys demokratai atstovauja, yra teisinga. Reikia šalinti bėglių atsiradimo priežastis – tokias kaip pilietinis karas ir badas.
Ir tam Vakarų pramoninės valstybės tikrai pajėgios. Pvz., čia pat vietoje, pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Jordanijoje, Libane jos galėtų teikti masyvią pagalbą.
Ir tada reiktų atkakliai bandyti kitas europiečių šalis pasiimti kartu į gelbėtojų komandą. Visas didysis atsakymo į pabėgėlių klausimą procesas dar seniai neužbaigtas.
O tikrai didelė partija, kokia Krikščionių socialinė sąjunga nori būti, jos vadovybė juk negali nuolatos kartoti kapituliacijos formules, bet turėtų vadovauti siūlydama koncepciją, kurios esmė nesiribotų sienų, kontrolių, užtvarų, mūrų statymu bei spygliuotų vielų tvėrimu, tačiau rimtai imtųsi šalinti bėgimo priežastis“.
Pokalbio pabaigoje jis dar pridūrė, jog „alternatyva, galima sakyti, yra vengriškoji koncepcija. Bet tada „Krikščionių socialinė sąjunga“ galėtų tuoj pat iš savo pavadinimo išmesti žodį „krikščionių“, nes svarbiausia krikščionybėje yra įsipareigojimas pagelbėti tiems, kurie atsidūrė bėdoje.
Šiandien apie tai ir sukasi visas reikalas, čia pati esmė, ir tas, kuris čia išsisukinėja ar tai neigia, turėtų liautis sekmadienį ėjęs į bažnyčią“.
Tuo, kad „Alternatyvos Vokietijai“ veikėjų pareiškimuose atskamba gaidos iš nacistinės Vokietijos praeities, susirūpinę ir nacionalinio dienraščio „Welt“ bei Liuneburgo „Landeszeitungo“ vedamųjų rašytojai.
Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
