Nuomonės

2021.08.30 11:27

Rasa Dičpetrienė. „Esate puikūs tėvai. Nebijokite“

Rasa Dičpetrienė, Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė2021.08.30 11:27

Gyvename informacijos amžiuje – teisingos ir klaidingos, bet visada lengvai prieinamos. Esant nevaldomam komunikaciniam srautui, objektyvius duomenis, padedančius geriau suvokti pasaulį, aplinką ir procesus, vis dažniau keičia informacija, pilna įsitikinimų, transliuojama turint kažkokių tikslų. Žmonės, ne visada gebantys įvertinti informacijos patikimumą bei nešališkumą, dažnai būtent įsitikinimus ima vertinti kaip nešališką informaciją, dėl to pasiklysta šiuolaikinės visuomenės procesuose, profesijoje ar net tėvystėje. Pastarasis pasiklydimas yra itin reikšmingas, nes nuo jo tiesiogiai priklauso ne tik mūsų pačių, bet ir mūsų vaikų bei anūkų gyvenimai.

2017 m. Lietuvoje buvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos – taip vadinamas nemušimo įstatymas, nurodantis tėvams būtinybę pozityviais būdais auklėti savo vaikus, skatinantis „užbėgti už akių“ tėvystės klaidoms. Kai kurie tėvai įstatymą priėmė skeptiškai ar net kaip tam tikrą priekaištą sau ar savo gimdytojams, kaip neva grėsmę kažkokiai „tradicijai“.


Šiuolaikiniams tėvams nėra lengva. Daugelis jų vaikystėje patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, o dabar staiga yra įpareigoti be smurto auginti savo vaikus. Situacijos nepalengvina minėtoji visokiausios informacijos bei įsitikinimų gausa, tėvus užgriūvanti visais įmanomais kanalais. Ir žinote, kas atsitinka? Daugelis tėvų, pasimetę informacijos margumyne, tėvystėje ima intuityviai remtis savo vaikystės patirtimis, kurios, kaip jau minėjau, nebūtinai tinkamos ar net uždraustos įstatymu.

Dar didesnių tėvystės sunkumų žmonėms kyla ir todėl, jog kai kurie visuomenės nariai, politikai ar neatsakingos žiniasklaidos priemonės labai greitai augina įsivaizduojamą priešą, neva ateis socialiniai darbuotojai ir „už pliaukštelėjimą“ atims vaikus. Tai kuria dar didesnį nesaugumo jausmą ar net veda į desperaciją, kuri dažniausia baigiasi tėvystės klaidomis.

Anądien sulaukiau vieno pažįstamo žmogaus įdomios įžvalgos, jog prieš kelis amžius, kai iš 10 šeimos vaikų dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir neišvystytos medicinos sistemos išgyvendavo vos keletas, tėvams taip dažnai vaikus auklėti rykšte ko gero buvo tarsi tam tikras psichologinės savisaugos mechanizmas, tam tikra desperacijos išraiška. Baimė pamilti ir vėliau netekti to taip brangaus žmogaus; jausti pareigą, bet neturėti įrankių ir galimybių vaiko apsaugoti nuo baisiausio dalyko, nuo mirties. Tokiu atveju ir patiems tėvams, smurtas galimai būdavo apgaulingai gydantis dalykas – sukurdavo tam tikrą atstumą tarp tėvo ir vaiko, galbūt neleisdavo pernelyg prisirišti, pernelyg pamilti. Kad ir kaip būtų, nelengva buvo ano meto tėvų dalia. Dabartinių, net ir su visais patiriamais sunkumais – kur kas lengvesnė.

Šiuolaikiniams tėvams nėra lengva. Daugelis jų vaikystėje patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, o dabar staiga yra įpareigoti be smurto auginti savo vaikus.

Dabartinė visuomenė ir sveikatos ar socialinės apsaugos sistema – kitokia, šviesmečiais patobulėjusi. Galimybių padėti vaikams užaugti ir juos apsaugoti turime pakankamai. Objektyvios informacijos, kaip tai padaryti, taip pat netrūksta. Kodėl taip dažnai pasimetame tėvystėje ar net leidžiame save įbauginti kuriant įsivaizduojamą grėsmę, kodėl vis dar egzistuoja smurtinis auklėjimas?

Kiekvienam tėvui ir mamai pirmiausia noriu pasakyti: nebijokite. Esate puikūs tėvai. O nepasiklysti tėvystėje ir kitų žmonių įsitikinimuose bei lūkesčiuose jums padės kelios svarbios taisyklės:

· Vienintelė teisinga tėvystė – pozityvi.

· Tėvystėje vienodai svarbu yra šiluma ir struktūra.

· Geriausiai sugebėsite auklėti vaiką išmanydami bei padėdami atliepti jo fizines ir psichologines galimybes bei poreikius pagal amžių, nusimatydami ilgalaikius tėvystės tikslus.

Taigi, skatinu ne klaidžioti nuomonių ir įsitikinimų labirintuose, o ieškoti profesionalų – medikų, psichologų, akredituotų tėvystės lektorių – informacijos jums prieinamais kanalais bei visada prisiminti, kad tėvai (pa)auga kartu su kiekvienu vaiku, kad ir kiek jų būtų jau užauginta.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt