Nuomonės

2021.08.01 16:00

Aleksandra Ketlerienė. Drakonas mirė, tegyvuoja drakonė!

Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja, LRT.lt politikos redaktorė2021.08.01 16:00

Birželio mėnesį su šeima nuvažiavome į Lietuvos jūrų muziejų, norėjome pažiūrėti į delfinus ir jūrų liūtus. Tačiau didžiausią įspūdį iš ten išsivežiau ne dėl šių nuostabių gyvūnų. Buvo penktadienis, o tai reiškė, kad į pasirodymą atvažiavo daug autobusų su moksleiviais. Pastebėjau vieną moksleivių grupelę, galbūt 7–8 klasės. Tarpusavyje vaikai kalbėjosi rusiškai. Pagalvojau, kad greičiausiai atvyko iš Klaipėdos. Koks buvo mano nustebimas, kai mokytoja su vaikais pradėjo kalbėti lenkiškai ir visi vaikai jai atsakinėjo šia kalba.

Šiaip manęs, kaip šios tautinės mažumos atstovės ir ilgametės Vilniaus rajono gyventojos, neturėtų stebinti tokie dalykai, nes puikiai žinau, kad yra Lietuvoje miestelių, kur vaikai nemoka savo gimtosios lenkų kalbos, nors sakosi esantys lenkai. Jiems svetima Lenkijos kultūra, jie neskaito lenkiškos literatūros, nežino, kas vyksta Lenkijoje.

Apie tai jau kurį laiką kalba ir Lenkų diskusijų klubas, bandantis atkreipti dėmesį, kad lenkų kalbą vis labiau išstumia rusų. Ar ką nors dar stebina, kad tokioje aplinkoje gausiai vartojamos rusiškos medijos, o kartu su jomis ir rusiška propaganda? Ar dar stebina, kad dalis tų žmonių kalba rusiškais naratyvais ir nori draugauti su Lukašenka?

Ar tokiu atveju turėtų stebinti, kad naujosios Tomaševskio partijos žvaigždės Seimo narės Beatos Petkevič vyras savo socialinio tinklo paskyroje atvirai šlovina Putino Rusiją? Ir ar turėtų stebinti, kad būtent šita Seimo narė dabar tapo Tomaševskio partijos protestų ir veržimosi į poligonus simboliu?

Koks tokio elgesio motyvas? Ji pati sako, kad gina Tėvynę, žmonės socialiniuose tinkluose klausia: kurią? O iš tiesų, matyt, viskas kur kas paprasčiau. Tomaševskio valdose svarbiausia yra lojalumas vadui (Lietuvos lenkai pašaipiai jį vadina „wuc“, – aut. past.). O vadas yra tik vienas, nepamainomas (ne tik partijai vadovauja panašiai tiek metų, kiek Lukašenka Baltarusijai, bet šiemet dar ir buvo iškilmingai išrinktas Lietuvos lenkų sąjungos vadu). Priminsiu tik, kad prieš rinkimus jis yra sakęs, kad pasitrauks iš pirmininko pozicijos, jeigu partija neperžengs 5 proc. barjero. Jau tuoj metai po rinkimų, o vadas vis tas pats. Kaip čia pasitrauksi, kai žmonės tiesiog reikalauja pasilikti?

Tačiau nieko baisaus, vadui jau auga pamaina! B. Petkevič lips ant barikadų, veršis į karinį poligoną, dalins interviu „nesisteminei“ žiniasklaidai, puls signatarus ir „landsbergininkus“, valdžią, kurios dalis, beje, ji yra pati, vadins „š...“, rengs spaudos konferencijas Seime, stovės mitinguose kartu su vargšais lenkų tautiniais rūbais aprengtais vaikais ir autobusais darbo metu prie Vyriausybės atvežtais valstybės tarnautojais.

Nieko baisaus, kad net nesupranti, dėl ko mitinguoji, duos tau plakatą ir stovėk. Štai stovi mergaitė su plakatu po Vyriausybės langais: „Šalin provokatorių ministrą A. Anušauską.“ Žurnalistas jos klausia: kuo konkrečiai jums užkliuvo ministras Anušauskas? Mergaitė sako, kad nekomentuos. Be abejo, nekomentuos. Ji greičiausiai net nežino, kas yra tas Anušauskas. Jai atspausdino plakatą ir liepė stovėt. Ji ir stovi.

Pagaliau Tomaševskis gali pagalvoti apie užtarnautą poilsį, auga ir jau užaugo naujos kartos pamaina. Pamaina, kuri stovi su tais plakatais ir stovės, ir jokių papildomų klausimų nekels.

Ar ką nors dar stebina tai, kad praėjusių metų rudenį rinkimų sąrašo pirmu numeriu tapo ne Rita Tamašunienė, kuri, beje, ir šiuo metu laikosi santūriai, o įvairiomis skambiomis citatomis pagarsėjęs Zbignevas Jedinskis? Svarbu ne tik būti lojaliam, bet ir draskyti nuo savęs marškinius ginant vadą ir jo politiką. Na ir kas, kad adekvatiems žmonėms atrodai kaip klounas? Yra kam patinka.

Būtina pasakyti, kad tai, ką šiandien daro Tomaševskio partija, nė iš tolo neprimena žmonių gynimo. Tai kritinės ir sudėtingos situacijos išnaudojimas asmeniniams politiniams tikslams. Tai bandymas vėl kiršinti žmones klasikiniu „skaldyk ir valdyk“ principu. Tai galimybė vėl prisiskųsti Varšuvai, kaip Lietuvoje skriaudžiama lenkų tautinė mažuma, ir išmelžti papildomų pinigų jos tariamam gynimui (nes, kaip manote, kam mitinguose reikalingi plakatai lenkų kalba ir vaikai su lenkiškais tautiniais rūbais?).

Būtina pasakyti, kad tai, ką šiandien daro Tomaševskio partija, nė iš tolo neprimena žmonių gynimo. Tai kritinės ir sudėtingos situacijos išnaudojimas asmeniniams politiniams tikslams. Tai bandymas vėl kiršinti žmones klasikiniu „skaldyk ir valdyk“ principu.

Beje, mitingas ketvirtadienį buvo organizuojamas ir Varšuvoje prie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos. Organizavo tie patys Tomaševskio žmonės. Ką ten gynė? Dalis Lietuvos lenkų socialiniuose tinkluose pašaipiai rašė: „Turbūt mus.“

O svarbiausia – visa šita situacija Tomaševskiui nukrito kaip aklai vištai grūdas. Tai yra šansas grįžti ant 5 proc. bangos. Pavardės, gatvių pavadinimai ir panašūs klausimai žmonių jau nebejaudina. Patys Tomaševskio partijos atstovai sakė, kad tai „penktaeilis klausimas“. O štai pabėgėliai... ir dar jeigu aiškini, kad tie bjaurūs lietuviai atveža pabėgėlius specialiai į „lenkiškus“ rajonus, įves tiesioginį valdymą ir bus jums! Tiesa, rinkimai toli, bet juk eskaluoti kokį nors klausimą daug metų šiai partijai yra įprasta.

Gana juokinga dar ir tai, kad Šeimų maršo atstovai, dar gegužės viduryje nuo scenos Vingio parke reikalavę išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymą, o kai kurie politikai, daug metų nesustodami rašę apie lenkų tautinę mažumą vos ne kaip apie penktąją koloną, šiandien skuba naudotis situacija ir taip pat stoti į gynybą. Juos išskėstomis rankomis sutinka tie patys žmonės, kurie skelbiasi esantys lenkų atstovai. Logika? O kam ji reikalinga? Neapykanta juk vienija. Ir net nesvarbu kam – migrantams, valdžiai, europietiškoms vertybėms ar apskritai demokratijai.

Nesupraskite manęs klaidingai, žmonės turi teisę protestuoti. Vyriausybė šioje istorijoje taip pat padarė klaidų, nekalbėjo su žmonėmis, nenuramino emocijų, nepasiūlė ko nors mainais. Nereikėtų tikėtis, kad žmonės, kurie gyvena rusiškoje informacinėje erdvėje, išskėstomis rankomis priims migrantus. Net rusiškos informacinės erdvės nereikia, parodykite man bendruomenę Lietuvoje, kuri nepasišiauš dėl pabėgėlių, kai pas mus vis dar šiaušiamasi ir dėl vaikų globos namų, ir dėl neįgaliųjų namų. „Taip taip, tiems žmonėms reikia padėti, jie nuskriausti, bet tik ne čia, tik toliau nuo manęs“, arba kaip pasakytų Vilniaus krašto gyventojai maja chata s kraju (liet. mano namas kraštinis).

Jeigu kas nors Vyriausybėje tikėjosi, kad idėja apgyvendinti migrantus Dieveniškėse bus sutikta plojimais arba kad situacija nesuskubs pasinaudoti Tomaševskis ir jo auganti jaunoji pamaina, tai tie žmonės arba naivūs, arba akli. Jeigu tikėjosi ką nors primesti iš viršaus ir tyliai praslysti, jeigu tikėjosi, kad jų tylos neužpildys kiti, tai buvo arba naivūs, arba akli. O kur nesikalbi tu, kalba už tave.

O akli buvo visi politikai ištisus kelis dešimtmečius. Visa tai, kas vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šiandien, dalies žmonių noras „kalbėtis“ su Lukašenka, kaltinimai Lietuvai dėl neva neteisingos užsienio politikos – tai daugiau nei 30 metų nevykusios tautinių mažumų politikos pasekmė. Už tai atsakomybę turi prisiimti visos iki šiol valdžiusios vyriausybės. Nors pavienių pastangų būta, nė vienai nepavyko šiuo klausimu padaryti esminio pokyčio.

Patinka kam nors ar ne, bet visi tie žmonės yra Lietuvos piliečiai, na ir kas, kad kitos tautybės. Ir būtent Lietuva arba valdžia jos vardu turi parodyti jiems dėmesį, ieškoti dialogo ir kelių į jų širdis ir protą.

Valdininkai gal su manimi ir pasiginčytų, pasakytų, kad vykdoma labai daug programų, medijų raštingumo projektų ir panašiai. Tai štai ką aš jums pasakysiu: neveikia tie jūsų projektai ir neveiks. Metas permąstyti Rytų Lietuvos strategiją ir turėti tikrą, o ne popierinę tautinių mažumų politiką. Kitaip ir toliau pasibėdavoję vaikščiosime ratais ir maždaug kas 7 metus vis stebėsimės: o kaipgi taip atsitiko?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.