Nuomonės

2021.07.24 09:00

Mykolas Drunga. Kaip ilgai politiką audrins dujotiekis Baltijos dugnu?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.07.24 09:00

Paskutinėmis dienomis dujotiekis „Nord Stream 2“ tarptautinėje politikoje vėl sukėlė bangas. Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė dėl jo susitarimą, bet tai nepatenkino Ukrainos ir Lenkijos. 

Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, „Ukrainos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Zbignievas Rau paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl to, kad juo sukuriamos papildomos politinės, karinės ir energetinės grėsmės Ukrainai ir Vidurio Europai apskritai.

Didėja pavojus, kad Rusija ir toliau destabilizuos saugumo Europoje padėtį. Be to, Ukraina pareikalavo dujotiekio klausimu papildomų konsultacijų su Vokietija ir Europos Sąjunga.

Nevienodas požiūris ir pačioje Vokietijoje. Štai jos parlamento, vadinamojo Bundestago, užsienio reikalų komiteto pirmininkas krikščionis demokratas Norbertas Röttgenas teigė, kad Vokietijos ir Amerikos susitarimas dėl dujotiekio esąs diplomatiškai teisingas.

Jis rodo, kad Vašingtonui svarbesni Vokietijos ir Amerikos santykiai nei dujotiekis, kuriam Vašingtonas priešinasi. Vis dėlto pats Röttgenas lieka prie savo ir anksčiau išsakytos nuomonės, kad dujotiekis – negeras projektas. Tai politinis ginklas Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankose ir grėsmė Ukrainos savarankiškumui.

Jį sukritikavo ir Žalieji. Jų įgaliotinis užsienio politikos klausimais Bundestage Omidas Nouripouras teigė, jog dujotiekiu „ir toliau einama lažybų prieš klimato apsaugą, skaldoma Europa ir finansuojamas Kremlius“.

„Tam, kad ginče dėl dujotiekio niekas neišeitų kaip pralaimėtojas, savo susitikime Angela Merkel ir Joe Bidenas matyt sutarė dėl to, ką galima pavadinti dideliu sandoriu“, – rašė regioninis Vokietijos laikraštis „Mitteldeutsche“ ir tęsė:

„Pirma, Vokietijos sumanytas susitarimas turėtų Ukrainai garantuoti tolesnį dujų tranzitą iš Rusijos net ir po 2024-ųjų metų. Antra, numatytos milijoninės investicijos į Ukrainos energetinę infrastruktūrą tam, kad ši šalis taptų dar labiau nepriklausoma. Trečia, susitarime kalbama ir apie avarinį atsijungimą.

Tą užtrauktuką Vokietija visada gali patraukti. Bet tada tai jau būtų ne vieno dujotiekio uždarymas, bet visiškas rusiškųjų dujų užblokavimas. Tai reikštų ekonominio karo pradžią.

O dabar atrodo, kad taip nebus, nes vis dėlto viršų paėmė protingumas ir Merkel. Taip yra gerai, nes niekam nereikia devynis milijardus eurų kainavusių investicijos griuvėsių Baltijos dugne“, – teigė Halės laikraštis.

Berlyno dienraštis „Tageszeitung“ pažymi, jog „tuo metu, kai Vokietija kovoja su potvyniais, Karelijoje ir Jakutijoje dega miškai, politikams, atrodo, nėra nieko svarbesnio, kaip tik skatinti didelį vieno iškastinės energijos šaltinio projektą. Tai apmaudu“.

Pasak Švabijos sostinės dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „kurį laiką daugelį metų trukusi transatlantinė įtampa šiuo klausimu nuslūgs. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nebus įmanoma nematyti iškylančių problemų. Juk Kremliaus šefui V. Putinui ir iki šiol nerūpėjo susitarimai, kai reikalai sukosi apie Ukrainą“, – rašė Štutgarto laikraštis.

Pasak kito regioninio dienraščio „Nürnberger Nachrichten“, „vienas amerikiečių rūpestis vis dėlto atrodo perdėtas. V. Putino šantažo Vokietijos atžvilgiu potencialas ribotas, nes jo paties ekonominė priklausomybė nuo dujų prekybos yra didesnė.

O Vokietija tenori dujomis naudotis tik kaip pereinamąja technologija kelyje į klimato neutralumą. Bet šis kelias dar pareikalaus daug kūrybingumo ir pasirengimo kompromisams“, – pažymėjo Niurnbergo laikraštis.

Miunchene leidžiamas nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ prakalbo apie „minkštą kompromisą“ ir pabrėžė, jog „dujotiekio šalininkai dėjo daug pastangų tam, kad pavaizduotų jį kaip grynai ūkinės reikšmės projektą.

Tačiau tai, kad Jungtinių Valstijų ir Vokietijios vyriausybės tik po sunkių derybų galėjo aukščiausiu lygiu pasiekti kompromisą tam, kad masyvų konfliktą dėl vamzdžio sušvelnintų, liudija priešingai.

Geopolitiškai dujotiekis pridaro žalos. Vokietijos ir Amerikos susitarimas tarnauja tam, kad ją sumažintų. Svarbiausia čia betgi gali būti neaiški žinia, kad avariniu atveju vamzdį galima ir uždaryti. Gal Kremlius greit patirs, kokio rimtumo ši žinia yra, – rašė Pietų Vokietijos laikraštis.

Magdeburgo regioninis dienraštis „Volksstimme“ pažymėjo, kad Vašingtone su Joe Bidenu aptartu susitarimu dėl dujotiekio Nord Stream 2 Angela Merkel sau ir Vokietijai padarė tinkamą atsisveikinimo dovaną. Tuo pradingo ir didžiausia kliūtis Vokietijos santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Didžiausias pralaimėtojas čia matyt yra Ukraina. Taip, pinigai už dujų tranzitą bus pervesti. Tačiau drauge Kijevo vyriausybei pranešama, kad parama, teikiama Ukrainai per Vašingtoną, nėra beribė. Ukrainai lieka funkcija, kurią ji turi nuo Šaltojo karo pabaigos – būti buferine zona tarp Europos Sąjungos ir Rusijos“, – teigė Magdeburgo laikraštis.

Kitas šiaurės Vokietijos regioninis dienraštis irgi pastebėjo, jog „vamzdis skaldo ir Europą. Lenkija ir Baltijos valstybės jaučia didelį nerimą. Jiems Vašingtono ir Berlyno susitarimas sako: į jus mes galime nusispjauti“, – rašė dienraštis „Neue Osnabrücker“.

Dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ pažymėjo, jog „daugelio nuomone, šis projektas yra vokiečių neomerkantilizmo pavyzdys. Dar aštriau pasakius, jis liudija vokišką vienašališkumą, mažai paisantį artimų partnerių nuogąstavimus ir mąstymus“, – teigė Frankfurto liberalusis laikraštis.

Pasak Pekino dienraščio „Xinjingbao“, „didžiausias laimėtojas be abejo yra Rusijos prezidentas V. Putinas, kuriam pavyko pramušti spragą antirusiškose Vakarų gretose. Bet ir Angela Merkel įstengė trumpai prieš savo valdymo pabaigą užverti vieną ligšiol dar neužbaigtą skyrių.

Didieji pralaimėtojai vis dėlto yra Ukraina ir Lenkija, kurios nukentės ne tik finansiškai, bet joms pakirstas pasitikėjimas ir Vakarų aljansu.

Bet ir JAV prezidentas Joe Bidenas savo staigiu pasisukimu nuvylė abi didžiąsias Vašingtono partijas“, – darė išvadą Kinijos laikraštis.

O Rusijos verslo duenraštis „Komersant“ įsitikinęs, kad Vokietijos ir Amerikos susitarimas dėl „naujojo dujotiekio Baltijos dugnu dar ilgai bus didelį rūpestį kelianti tema pasaulio politikoje“.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.