Nuomonės

2021.07.17 09:00

Mykolas Drunga. Ar Kuboje prasidės demokratija?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.07.17 09:00

Jau visą savaitę Havanoje tūkstančiai žmonių eina į gatves protestuodami prieš blogą ekonominę padėtį ir prieš prezidento Miguelio Diazo-Canelio valdžią. Pasak Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „reikalavimai prezidentui pasitraukti ir surengti demokratinius rinkimus buvo režimo nesugebėjimo patenkinti esminius piliečių poreikius logiška išdava.

Anot stebėtojų, demonstrantai Havanoje daugumoje sugūžėjo iš vargingesniųjų kvartalų, ypač sunkiai paliestų krizės – taigi kaip tik tie žmonės, kurių interesus komunistų diktatūra tariasi ginanti.

O vis dėlto režimas dar nekliba iš pamatų. Demonstrantams trūksta organizuotumo, jie dar mirtino pavojaus valdžiai nesudaro. Jei išties prie to prieitų, tai Kubos prezidentas Diazas-Canelis su savo policija, slapta tarnyba ir armija turi stiprius ginklus prieš nepatenkintųjų sukilimą.

Taigi diktatūros griuvimo dar negalima numatyti, tačiau pagausėjusių neramumų Kuboje tikriausiai bus daugiau“, – atsargiai svarsto Ciuricho laikraštis.

Truputį drąsiau pasisako Italijos sostinės dienraštis „Repubblica“. Jo nuomone, „represijos – paprasčiausias kelias, jos gali iš karto būti sėkmingos, tačiau jos tikrai nepašalins gilaus nepasitenkinimo simptomų.

Todėl tai ir gali būti revoliucinio modelio, kurį 61-erius metus puoselėjo Fidelis Castro ir jo brolis, pabaigos pradžia“, – prognozuoja Romos laikraštis.

Kad Kuboje bus pokyčių, linkęs manyti ir Stambulo dienraštis „Sabah“. „Fidelis Castro buvo tas, kuris kubiečius privertė 21-ame amžiuje gyventi kaip ano šimtmečio šeštajame dešimtmetyje. Šitai revoliucionieriui pavyko padaryti tik savo charizmos dėka.

Bet dabar komunistų partiją valdo biurokratai, jie neturi jokio įtikinamo poveikio. Kubiečiai tikrai savo šalyje įves pokyčių švelniu būdu, nebent įsikištų Jungtinės Amerikos Valstijos“, – rašo Turkijos laikraštis.

Tuo, kad Kuboje „švelniu būdu įvyks pokyčių“, nelinkęs tikėti Ekvadoro dienraštis „Comercio“. Jis tik priminė, kad „po 1959 metų revoliucijos vienpartinė sistema Karibų saloje atlaikė visas audras. Net ir po geležinės uždangos nugriovimo ir Sovietų Sąjungos sugriuvimo Kuboje niekas nepasikeitė.

Naujų vilčių būta, kai Fidelis Castro atsisakė valdžios. Tačiau jo brolis Raulis tęsė senąją liniją, o ir Diazas-Canelis pasirodo besąs nelankstus kaip ir anksčiau broliai Castro“, – teigia Ekvadoro sostinės laikraštis.

Pasak Kolumbijos sostinės dienraščio „Tiempo“, „Kubos žmonės nusivylę, kad 2016 m. pradėtas įvesti ūkio reformas komunistų Vyriausybė vėl pristabdė.

Ir Diazas-Canelis daro didelę klaidą manydamas, kad protestus kursto Kubos išeiviai. Tiesa yra ta, kad Kubos visuomenė keičiasi ir reikalauja dialogo“, – daro išvadą Bogotos laikraštis.

Prie kitokios išvados priėjo Santa Rosos miesto Argentinoje laikraštis „Arena“. Anot jo, „protestai Kuboje atrodo vėl pila vandenį ant Jungtinių Amerikos Valstijų interesų malūno. Taip, demonstracijos yra reakcija į pandemijos, sudariusios Kubai nuostolių, pasekmes. Tačiau pagrindinė kubiečių problemų priežastis vis dar yra gėdinga blokada, kurią Vašingtonas salai buvo paskelbusi.

Jau kelis dešimtmečius Jungtinės Tautos reikalauja blokadą pabaigti, bet vis tiek Jungtinės Amerikos Valstijos atsisako tam reikalavimui paklusti“, – rašo Argentinos provincijos dienraštis.

Pagrindiniame Amerikos sostinės laikraštyje „Washington Post“ komentatorius Anthony DePalma priminė, kad „pirmadienį Joe Bidenas paskelbė Kubos žmones palaikantį pareiškimą. Bet to negana. Kubos saugumo pajėgos kol kas kontroliuoja gatves, bet tai kas įvyko savaitgalį buvo tikrai nepaprasta.

Eitynes surengusiųjų šūksniai „Mes nebijome“ turėtų išgąsdinti Vyriausybę, ilgai vertusią žmones net šnibždomis nesiskųsti dėl savo bėdų. JAV embargo pabaiga dabar atimtų pagrindą Kubos Vyriausybei dėl visų savo nesėkmių kaltinti Ameriką.

Tai taip pat pasiųstų galingą žinią Kubos žmonėms, kad laisvųjų tėvynė Amerika išgirdo jų maldavimus suteikti laisvę ir jiems“, – rašė Vašingtono dienraštyje vienas jo komentatorių.

Visoje Amerikoje platinamas dienraštis „USA Today“ pažymėjo, kad „Kubos Vyriausybei užimant gynybinę poziciją istorinių gatvės protestų dėl aukštų kainų ir maisto trūkumo akivaizdoje, Joe Bidenui gali būti sunku smarkiau pakeisti Jungtinių Valstijų politiką Kubos atžvilgiu.

Retai pasitaikantys protestai, tūkstančiams kubiečių išsiliejant į gatves nepaisant komunistinės valdžios priešiškumo jai netinkančio požiūrio skelbimui, tarp Floridoje gyvenančių kubiečių, kurių dauguma 2020 m. palaikė Donaldą Trumpą, sukėlė viltį, kad Kuboje gali kilti revoliucija.

Daniela Ferrera, Floridoje gyvenanti imigrantė iš Kubos, kuri 2020 m. palaikė Joe Bideną, sakė norinti, jog prezidentas tesėtų savo pažadą ir sušvelnintų sankcijas bei palengvintų piniginių perlaidų siuntimą į Kubą tam, kad būtų galima padėti vargstantiems kubiečiams, kenčiantiems nuo prasto Kubos dorojimosi su pandemija.

„Mums įgriso eilės ir deficitai. Todėl aš ir esu čia“, – sakė agentūrai „Associated Press“ vienas vidutinio amžiaus protestuotojas Kuboje. Jis atsisakė duoti savo vardą ir pavardę dėl to, kad bijojo būti suimtas“, – pranešė Amerikos laikraštis „USA Today“.

Norvegijos sostinės dienraštis „Aftenposten“ teigė, kad „Kuba nuo 1959 metų yra komunistinė diktatūra, o prieš tai ji buvo karinė diktatūra. Sunku įsivaizduoti, kad ji taptų demokratine valstybe, tačiau ilgainiui kito kelio Kubai nėra“, – rašė Oslo laikraštis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt