Nuomonės

2021.07.19 08:27

Tomas Žalandauskas. Karinio aktyvumo nauda ilgalaikiam Lietuvos saugumui

dr. Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) vadovas2021.07.19 08:27

Birželio viduryje įvykęs NATO valstybių vadovų susitikimas vertė mąstyti apie saugumo politikos aktualijas, nesibaigiančius iššūkius tiek aljanso viduje, tiek kaimyniniuose regionuose. Šių temų aktualumą sustiprino birželio 16 d. Ženevoje įvykęs JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Pastarųjų dviejų susitikimų fone NATO partnerių bendradarbiavimas bei stabilumo Rytų Europos kaimynystėje užtikrinimas grįžo į aktualias darbotvarkes.

JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas sąlygojo ribotus, tačiau globaliai saugumo politikai reikšmingus sutarimus. Bene svarbiausias jų – JAV prezidentas pateikė sąrašą infrastruktūros objektų, prieš kuriuos kibernetiniai išpuoliai nebus toleruojami. Nepaisant to, kad Rusijos vadovas atkakliai neigė savo valstybės vaidmenį dažnėjančiuose tokio pobūdžio išpuoliuose, vienas esminių susitikimo akcentų parodo, kad saugumo politikos iššūkių spektras tik auga ir įtraukia naujas veiksmų erdves. Reikia pasidžiaugti, kad augančių kibernetinių iššūkių fone Lietuvos institucijos atranda šios veiksmų erdvės svarbą, o visuomenė vis plačiau suvokia saugumo būtinybę.

Abu minėtieji aukšto lygio susitikimai atvėrė saugumo klausimus Europos kaimynystėje. Besivystanti situacija parodo, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, išlieka aktualus saugumo politikos plėtojimas, siekiant užtikrinti regiono stabilumą. NATO vadovų susitikimas, po to buvę JAV ir Rusijos vadovų svarstymai tokią nuostatą tik patvirtina. Didžiųjų pasaulio šalių lyderių susitikimai visada sukelia politikos formavimo gairių turbulenciją, kuriai ypač jautrios mažesnės valstybės. Būtina tai suvokti ir apie tai kalbėti Lietuvos saugumo politikos prioritetų kontekste.

Svarbūs klausimai dėl Ukrainos konflikto suvaldymo ar represijų prieš Rusijos opozicionierius nutraukimo neatnešė apčiuopiamų rezultatų. Tai mūsų regionui aktualios temos, kurių nuolatinis kėlimas saugumo darbotvarkėse išlieka Lietuvos bei kaimyninių NATO šalių užduotimi. Indikacija, kad suvaldant šios saugumo iššūkius nepasiektos bendros JAV ir Rusijos pozicijos, siunčia stiprius signalus į Rytų Europos sostines. Išliekantis neapibrėžtumas dėl Ukrainos konflikto sprendimo galimybių skatina svarstyti ne tik apie identifikuotas karines pamokas, bet ir apie aktyvesnį vaidmenį šiam konfliktui suvaldyti.

Aukšto lygmens lyderių pozicijas viešojoje erdvėje jau įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovai. Mūsų politiniai lyderiai akcentuoja poreikį plėsti visokeriopą paramą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalims, kurių gretose bene tvirčiausią paramą reiškiame Ukrainai ir Sakartvelui. Reikia pasidžiaugti, kad NATO šalių vadovų susitikime išsakyti ketinimai tęsti bendradarbiavimą su Ukraina bei Sakartvelu dėl narystės aljanse parodo tam tikrą Lietuvos aktyvaus įsitraukimo pasiekimą. Dėl aktyvios diplomatijos Lietuvai yra kuo pasidžiaugti po įvykusio NATO viršūnių susitikimo.

Tačiau jau dabar reikia pradėti kompleksinius pasirengimo darbus kitam NATO šalių vadovų susitikimui. Tai, kad kitas susitikimas skelbiamas 2023 m. Lietuvoje, ne tik džiugina, bet ir įpareigoja. Lietuvos aktyvumas formuojant saugumo politiką turėtų įtraukti ne tik diplomatines pastangas. Nacionalinių saugumo politikos siekių protegavimui išliks svarbus tinkamas karinių iniciatyvų išnaudojimas.

Žvelgiant į nacionalinius saugumo interesus, verta prisiminti neseniai skelbtą svarstymą dėl Lietuvos karinių pajėgų panaudojimo Prancūzijos vadovaujamoje misijoje Malyje. Tai būtų Lietuvai reikšmingos karinės priemonės delegavimas tarptautinei misijai. Vertinant tai, kad Prancūzija yra įtakinga ES saugumo politikos formuotoja, tikslinga būtų turėti tvirtas derybines pozicijas. Įsitraukdami į ES šalių proteguojamas karines operacijas Afrikoje, turėtume kelti aiškius Lietuvai ir regionui aktualius saugumo klausimus ne tik NATO darbotvarkėse, bet ir ES bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste. Jei karinės misijos Afrikoje vykdomos remiantis kovos su terorizmu ir sukilėlių grupuotėmis mandatu, ar nevertėtų siūlyti taikyti tokį mandatą tarptautiniu lygiu Ukrainos atveju? Tai būtų Lietuvos ir Rytų Europos saugumo politikos interesų užsitikrinimas mainais už karinį įsitraukimą į geopolitiškai tolimesnį regioną.

Jei karinės misijos Afrikoje vykdomos remiantis kovos su terorizmu ir sukilėlių grupuotėmis mandatu, ar nevertėtų siūlyti taikyti tokį mandatą tarptautiniu lygiu Ukrainos atveju?

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skelbiama iniciatyva ES pajėgumais plėtoti karinę mokymo misiją Ukrainoje parodo, kad rudens politikos sezone bus gausu saugumo politikos klausimų. Seimo rudens sesijoje, siekiant nuspręsti dėl Lietuvos karinio kontingento siuntimo į misiją Sachelio regione, derėtų svarstyti apie skiriamų resursų bei įsipareigojimo laike niuansus. Lietuvos karinių pajėgų siuntimas į kovos su sukilėliais potekstę turinčias operacijas Afrikoje vertas kompleksinių svarstymų iš politinės bei karinės naudos perspektyvų. Politinę naudą įtvirtintų bendrai suformuota ir tarptautiniu lygiu proteguojama derybinė pozicija dėl mūsų regiono saugumui aktualių klausimų iškėlimo. Kovos prieš teroristines grupuotes pobūdžio operacijos Ukrainoje, kaip galima spėti iš bene naujausios KAM pozicijos, būtų akcentuotinos kaip prioritetiniai svarstymai.

Antra vertus, įsitraukimo į misijas Afrikoje karinės naudos svarstymai verčia susimąstyti apie specialiųjų operacijų pajėgų skyrimą iš vieno sąlyginai palankaus veikti operacinio rajono į kitą panašaus pobūdžio rajoną. Ar greitas pajėgų skyrimas po Afganistano neatima laiko ir materialiųjų resursų adaptacijai kovoti Lietuvos gynybos aplinkoje? Kitas ne mažiau reikšmingas klausimas: ar karinio aktyvumo didinimas neturėtų aprėpti aktyvių iniciatyvų Ukrainos konflikte? Tad nuoseklūs svarstymai apie tolesnį Lietuvos karinį aktyvumą, tikėtina, dar pareikalaus peržiūrėti politinius motyvus bei formuoti pajėgų vystymo gaires.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt