Nuomonės

2021.06.21 18:11

Norbertas Černiauskas. Sąvokų šarlatanizmas

Norbertas Černiauskas, istorikas2021.06.21 18:11

Šis birželis pilnas apvalių datų, žyminčių itin svarbius ir skaudžius įvykius ištikusius Lietuvą ir jos gyventojų 1941-ųjų m. vasarą. Šį kartą pakalbėkime ne apie tuos įvykius, bet apie sąvokas, kurias kartas nuo karto panaudojame, kalbėdami ne tik apie minėtą vasarą.


Genocidas, deportacijos, okupacija, totalitarizmas ir kitos sąvokos kartais vartojamos ne tik apibrėžiant istorinius įvykius, bet ir skambiai apibūdinant nūdienos aktualijas. Toks istorinių terminų pasitelkimas šiandieninėms refleksijoms gali rodyti puikią oratorystę ar istorinio konteksto išmanymą, bet, tuo pačiu, gali atskleisti ir elementarų nusikalbėjimą, didžiulį nejautrumą. Būtent į pastarąjį ir reikėtų atkreipti daugiau dėmesio.

Pavyzdžiui, galimybių pasas (kad ir kaip jį vertintume), kai kurių kritikų buvo prilygintas diskriminaciniams nacių įsakams, kurie suvaržė žydų laisves. Diskusijos apie konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šio dokumento galimas priėmimas Seime apibūdintas kaip dirvos purenimas kažkokios okupacijos pradžiai, darant istorines nuorodas į 1940-uosius.

Kai kas karantino suvaržymus prilygino totalitarizmui. O kur dar pasąmonės srautai vaikų testavimą mokyklose apibūdinti kaip savotišką genocidą ar net Holokaustą. Apie sąvoką „medžių genocidas“ net nesiplėtosiu.

Tokių sąvokų vartojimo autoriams nesiorientavimą istoriniame lauke galime nurašyti – tiek jau to. Tačiau pagarbos ir empatijos nukentėjusiems nuo tikrų deportacijų, genocido, teroro ir okupacijos čia labai trūksta.

Mėtymasis panašiais terminais nėra tik pastarųjų metų reikalas. Pasitaikydavo jų ir anksčiau – kažkada valstybės finansinė politika prilyginta tremtims, Seimo darbas – stalinizmui. O kad šalyje įsigali „cenzūra ir diktatūra“ vis kam nors išsprūsta jau ne vienerius metus.

Tokių sąvokų vartojimo autoriams nesiorientavimą istoriniame lauke galime nurašyti – tiek jau to. Tačiau pagarbos ir empatijos nukentėjusiems nuo tikrų deportacijų, genocido, teroro ir okupacijos čia labai trūksta.

Švaistymasis šiomis sąvokomis ant kiekvienos pakampės rodo politinį neadekvatumą, populizmą. Pastarojo buvo ir bus, tačiau jo įkaitais pavertus karo aukų atminimą pradedamas žaisti itin pavojingas žaidimas.

Terminai praranda savo apibrėžimus, prasmes, pasimeta vertybinės reikšmės, o prieš 80 metų patirtas išskirtinis skausmas ir teroras tampa tik banalaus politikavimo fonu, nereikšmingu praeities įvykiu.

Tad prisimindami 1941-ųjų aukas jas galime pagerbti ir netoleruodami tų, kurie į savo populistinį žodyną savanaudiškai vis įtraukia ir jautrias istorines sąvokas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.