Nuomonės

2021.06.19 09:00

Mykolas Drunga. Ką daryti su Baltarusija?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.06.19 09:00

Tokį klausimą žurnale „American Conservative“ svarsto Katono instituto Vašingtone mokslo darbuotojas ir buvęs prezidento Ronaldo Reagano specialusis patarėjas Dougas Bandow. Štai jo atsakymas:

„Lukašenka nusipelno būti nuspirtas į didįjį istorijos šiukšlyną, tačiau jis išlaiko savo valstybės saugumo pajėgų ištikimybę. Jis taip pat turi drungną Rusijos vadovo Vladimiro Putino palaikymą.

Iš tiesų jiedu nėra bičiuliai, nepaisant neseniai pasirodžiusio šlykštoko filmuko, rodančio Lukašenką ir jo sūnų linksmai besisvečiuojančius Putino jachtoje.

Kaip pažymėjo organizacija „Freedom House“, Lukašenka buvo bandęs laikytis toliau nuo Maskvos, bet dabar jis nebeturi nieko kito, į ką galėtų kreiptis, ir Putinas mielai išnaudos progą dar labiau sustiprinti savo įtaką Rusijos mažajai kaimynei.

Taigi ką daryti su Baltarusija? Jungtinės Valstijos iš naujo įvedė sankcijas valstybinėms bendrovėms, taip pat planuoja nusitaikyti ir į valdžios pareigūnus bei rėmėjus. Minskas atsikirto sumažindamas JAV diplomatų skaičių, išvarydamas užsienio pagalbos agentūrą „USAID“ ir apsunkindamas vizų išdavimą.

Europos Sąjunga kol kas susitelkė į aviaciją, nukreipdama skrydžius nuo Baltarusijos oro erdvės ir Baltarusijai uždarydama Europos Sąjungos šalių narių oro erdvę bei paskelbdama sankcijas Baltarusijos nacionalinei skrydžių bendrovei „Belavia“ ir aviacijos pareigūnams.

Nepaisant įprastinių optimistinių tvirtinimų, kad Lukašenka yra pažeidžiamas ir jį reikia tik dar truputį paspausti, kad prie Maskvos vartų atsirastų amerikietiško tipo demokratija, vis dėlto Dougas Bandow ragina Vašingtoną ir Briuselį žengti labai labai atsargiai.

Jis cituoja politologą Anatolijų Lieveną, įspėjantį nerizikuoti smurtine katastrofa: „Toks konfliktas būtų pragaištingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Europai, Rusijai – ir absoliuti katastrofa Baltarusijos žmonėms.

Vienintelė vieta, kur tokia katastrofa būtų pasitikta išskėstomis rankomis, ir vėl būtų Pekinas. Jau vien dėl to Joe Bideno Vyriausybei apsimokėtų elgtis labai atsargiai sprendžiant Baltarusijos klausimą.

Amerikos galios ir interesų ribos čia aiškios. Bent jau iki pat akiplėšiško keleivinio lėktuvo pagrobimo tai, kas dėjosi Minske, turėjo labai nedaug reikšmės Amerikos ar Europos saugumui.

Imant vien geografiją, jokio karinio sprendimo nėra ir nereikia. Europiečiai, kurie nenori savęs apsiginti, tikrai nesiims veiksmų. Net Amerikos karingiausieji neokonservatoriai nepasiūlė surengti invazijos į Rusijos pasienyje esančią šalį.

O vietinis sukilimas Baltarusijoje, į kurį būtų žiūrima kaip paskatintą Vakarų, tikriausia sukeltų karinį Maskvos įsikišimą – bet tik tam, kad būtų išsaugota Rusijos įtaka, o ne Lukašenkos valdžia.

Iš ekonominių sankcijų didelės naudos nėra. Smūgiai valstybinėms bendrovėms šiek tiek pridarytų nuostolių Baltarusijos valstybei, bet kartu tai gali pakenkti šalies darbininkams ir nelabai susilpnintų Lukašenką.

Platūs ekonominiai apribojimai gali turėti didesnį poveikį, bet jie daugiausia skausmo sukels gyventojams. O tiksliai nutaikytos bausmės sudarys nepatogumų tik režimo įgaliotiniams.

Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų taikyti stiprias finansų sankcijas, tačiau Trumpo Vyriausybės pakartotiniai bandymai išprovokuoti režimo pasikeitimą priverčiant gyventojus badauti, pavyzdžiui, Irane, Venesueloje ir ypač Sirijoje buvo ne tik beatodairiškai nemoralūs, bet ir gėdingai neefektyvūs. Visais šiais atvejais Vašingtonas pasirodė greičiau žiaurus nei nuovokus.

Ironiška, tačiau daugiausia vilčių suteikia Europa per savo pastangas išnaudoti Lukašenkos baimę priklausyti nuo Putino, nelabai žinomo savo geravališkais impulsais.

Užtat Europa šalia savo viešų prieštaravimų turėtų imtis tylios, nerėksmingos diplomatinės misijos pasiūlydama atšaukti savo priemones Baltarusiją izoliuoti mainais už nuolaidas iš Minsko pusės.

Tų nuolaidų sąrašo viršuje turėtų būti Pratasevičiaus ir Sapegos išlaisvinimas iš bendrų humanitarinių paskatų. Be to, reikėtų pripažinimo, kad procedūros priversti „Ryanair“ lėktuvą nutūpti buvo „nereguliarios“ ir kad dėl to reikia susitarti dėl naujų protokolų.

Tada europiečiai galėtų grįžti prie sunkios užduoties bandyti sukurti tokią politiką, kuri skatintų Baltarusijoje atsirasti daugiau politinio atvirumo.

Aišku, yra tam tikros šiurkščios ironijos tame, kad Vašingtonas ir Briuselis kreipia didesnį dėmesį į lėktuvo nuvarymą ir dviejų žmonių suėmimą negu į diktatoriaus įvykdytą visos šalies uždarymą kalėjime po atviru dangumi.

Tačiau tokios yra ribos bandymams kištis į kitų šalių vidaus reikalus. Kita vertus, akiplėšiškas lėktuvo pagrobimas turi poveikio toli už Baltarusijos ribų ir didina pavojų amerikiečiams ir kitiems tarptautiniams keliautojams.

Baltarusijos žmonės nusipelno geresnio elgesio iš savo valdžios ir Vašingtonas bei Briuselis turėtų savo ribotus svertus panaudoti tam, kad stumtų politines reformas į priekį“, – rašo Dougas Bandow žurnale „American Conservative“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.