Nuomonės

2021.06.19 17:38

Benas Lyris. Ko mus moko gyvenimo audros

Benas Lyris, kunigas ir poetas, LRT.lt2021.06.19 17:38

Šio sekmadienio Evangelijoje mes sutinkame įspūdingą vaizdą, kai Jėzus nuramina audrą. Mokiniai plaukia valtyje, kurios gale miega Jėzus. Ir štai pasigirsta klausimas: „Mokytojau, nejaugi tau nerūpi, kad mes žūvame?“. Nubudęs Jėzus sudraudžia vėtrą ir įsako ežerui nurimti. Tuoj pat vėjas nutyla ir tampa visiškai ramu.

Šis Evangelijos vaizdas labai dažnai atspindi mūsų gyvenimo tikrovę. Kai mus lydi nerimas, baimė, nežinomybė, dažnai mes, galbūt ir tikėdami Dievu, kvestionuojame Jį. Kartais norime, kad Dievas mums tarnautų tarsi sekretorius, kartais sakome, kad Dievas negirdi maldų tik todėl, kad jų neišklauso taip, kaip mes norime ir kaip Jam parodome.

Šis Evangelijos vaizdas yra artimas mūsų gyvenimui ir kartu yra atrama bei paguoda. Nes Dievas yra šalia mūsų ir veda mus per gyvenimą, ypatingai tada, kai būna sunku. Dievui nėra nenugalimų dalykų, Jis gali būti mūsų gyvenimo kasdienybėje ir joje dalyvauti – mūsų baimės, sunkumai ir kitos gyvenimo audros Jam nėra kliūtis.

Labai dažnai sunkiose situacijose mes prašome išgydymo, perkeitimo, nuraminimo, nutildymo, kai tuo tarpu gyvenimo audros kartais yra dovana, kuri leidžia atpažinti savyje kiek aš, kaip žmogus, galiu pasitikėti Dievu ir suvokti, kad Jis eina šalia ne tik tada, kai viskas lengva, tobula ir girdimos mano maldos.

Kartais norime, kad Dievas mums tarnautų tarsi sekretorius, kartais sakome, kad Dievas negirdi maldų tik todėl, kad jų neišklauso taip, kaip mes norime ir kaip Jam parodome.

Daugybė žmonių nori tarnauti Dievui kaip patarėjai ar įsivaizduoja Viešpatį kaip sekretorių, kuris vykdo programas, tačiau labai retas, kuris atpažįsta Jį kaip gyvenimo Viešpatį ir bendradarbį, kuris atpažįsta Jį ne tik triumfuojantį Prisikėlime, bet esantį kartu prie mūsų gyvenimo kryžių, kurie yra stotelės, vedančios į išaukštinimą, prisikėlimą ir lengvumą.

Tegul niekada mūsų gyvenime nebūna abejonių, kad Dievas yra netoli, kai mums sunku, tegul niekada nebūna abejonių, kad Jis negirdi, nemato ir nesupranta mūsų maldų. Ir tegul visada mūsų širdis ir kūnas atpažįsta Tą, kuris ateina į visas žmogiškas patirtis, į mūsų gyvenimo audras, ir net negalėdamas jų nuraminti, savo buvimu padeda pakelti kasdienybę, kuri yra nepakeliama vieniems, be Dievo artumo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.