Nuomonės

2021.06.16 09:10

Giedrius Česnakas. Šiandieninis feodalizmas rytuose: nesulaužoma sistema Rusijoje ir Baltarusijoje

dr. Giedrius Česnakas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius, LRT.lt2021.06.16 09:10

Rusijoje ir Baltarusijoje galutinai įsitvirtino feodalinė sistema, primenanti buvusią viduramžių Europoje, kuri apėmė politinę, teisinę, ekonominę, karinę ir kultūrinę sferas. Šiandieninėje feodalinėje sistemoje truputį pasikeitė veikėjai ir oficialus jų statusas, tačiau ne esminiai principai.

Feodalinė sistema iš esmės struktūruoja ir stratifikuoja visuomenę įtvirtindama hierarchinius ryšius tarp sistemos veikėjų – vasalinius santykius. Aukščiau esantys feodalai skirsto valdas (istoriškai tai buvo žemė, šiandien tai politiniai postai, valstybinės įmonės ir kita) savo vasalams, kurie gali jomis naudotis kaip tinkami, kol feodas nebus perleistas kitam vasalui. Šiandieninė feodalinė sistema minėtose valstybėse pasižymi stipriais hierarchiniais ryšiais tarp politikų, jėgos struktūrų ir ekonominio sektoriaus atstovų, kurie supranta sistemos išsaugojimo būtinybę savo ekonominei gerovei ir įtakai.

Paklusimas aukščiau esančiam feodalui garantuoja tam tikros politinės institucijos, valstybinės korporacijos ar jėgos struktūrų kontrolę. Feodo kontrolė suteikia galimybių su valstybės institucijomis ir korporacijomis elgtis kaip su asmenine nuosavybe, o taikant korupcines praktikas gauti didžiules asmenines pajamas. Tai leidžia įsigyti vilas užsienyje, sukaupti didžiules bankų sąskaitas, vaikus mokyti geriausiuose pasaulio universitetuose. Vis dėlto, svarbiausia, kad tai suteikia galimybę įtvirtinti atžalas valdžios ir ekonominėse struktūrose. Sistema veikia taip, kad kiekvienam vasalui suteikia šansą įgyti savų vasalų, kurie būtų suinteresuoti išlaikyti jiems naudingą sistemą. Valstybės institucijos visuomet gali rasti priemonių, kuriomis gali priversti privačių kompanijų vadovus tapti feodalinės sistemos dalimi arba juos pašalinti pasitelkiant teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas, pakeičiant įstatymus (Michailo Chodorkovskio atvejis). Iš esmės sistema suteikia pasirinkimą arba būti joje, arba būti pašalintam, bet racionaliai vertinant tokio pasirinkimo nėra. Pašalinimas iš sistemos reiškia feodo praradimą, kaip nutiko buvusiam Rusijos geležinkelių vadovui Vladimirui Jakuninui.

Tokioje feodalinėje sistemoje daugumai Rusijos ir Baltarusijos piliečių tenkantį vaidmenį galima prilyginti baudžiauninkų vaidmeniui. Didžioji visuomenės narių dalis yra eliminuota iš sprendimų priėmimo, o galimybės didinti ekonominę gerovę vystant verslą yra ribojamos. Tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje vis dar organizuojami rinkimai, bet jie neturi jokios prasmės, nes jie tėra demokratijos imitacija. Rinkimų rezultatai nėra svarbūs. Rinkimai yra simbolinis procesas, būtinas valdžios legitimacijai tarptautinėje bendruomenėje, tačiau valstybinis aparatas suformuoja aplinką, kurioje pasiekiamas reikiamas rezultatas. Tai gali būti partijų ir kandidatų registracijos įstatymų pakeitimai, jėgos struktūrų pasitelkimas, įkalinimai ar elementarus balsavimo rezultatų klastojimas. Tiesą sakant, net nėra svarbu, kaip tai daroma. Ar yra esminis skirtumas tarp „teisingai“ užpildytų biuletenių sumetimo į balsadėžę ir opozicijos eliminavimo pakeitus įstatymus? Visiškai jokio. Taigi, nesutinkantys su feodaline sistema nariai ar organizacijos tiesiog eliminuojami.

Naujos technologijos ir iš Kinijos Liaudies Respublikos perimamos praktikos suteikia neribotų galimybių sekti ir vykdyti minčių. Technologijos tampa ne įgalinančiu, bet įkalinančiu veiksniu. Šiandieniniams baudžiauninkams tenka ekonominės gerovės kūrėjų per jų darbinę veiklą, tiek, kiek leidžia valstybė, vaidmuo. Valstybės institucijos surenka baudžiauninkų mokesčius, iš kurių išlaikoma pati feodalinė sistema. Iš šiandienių baudžiauninkų mokesčių išlaikomos jėgos struktūros, kurios yra sukurtos tam, kad užtikrintų visuomenės paklusnumą (Rosgvardija, OMON) politiniams feodalams. Šiais mokesčiais finansuojami įvairūs „megaprojektai“, kurie nukreipia finansinius srautus į ekonominių feodalų kišenes.

Tokioje feodalinėje sistemoje daugumai Rusijos ir Baltarusijos piliečių tenkantį vaidmenį galima prilyginti baudžiauninkų vaidmeniui. Didžioji visuomenės narių dalis yra eliminuota iš sprendimų priėmimo, o galimybės didinti ekonominę gerovę vystant verslą yra ribojamos.

Baudžiauninkai turi labai ribotas galimybes patekti į feodalų luomą. Jų iniciatyvos ir potencialiai sėkmingos verslo idėjos, kurios meta iššūkį ekonomiką kontroliuojantiems feodalams, yra neutralizuojamos. Potencialiai sėkmingos verslo idėjos ir pasiekimai vienokiu ar kitokiu būdu perduodami feodalų luome esantiems nariams. Tai lemia ekonomikos stagnaciją, bet sistemai yra svarbiau apginti feodalų interesus, o ne užtikrinti visuomenės klestėjimą. Šiandieninių baudžiauninkų pajamų augimas nėra feodalų interesas. Augant pajamoms potencialiai gali didėti ir visuomenės galia. Dėl šios priežasties esminis interesas yra neleisti visuomenei pernelyg nuskursti, kas vestų revoliucijos link, bet taip pat ir neleisti praturtėti, kad ji netaptų pernelyg nepriklausoma.

Geriausia ko gali tikėtis atskiri visuomenės nariai, tai tapti didesnių ar mažesnių feodalų tarnais ir galbūt, nors mažai tikėtina, feodalais, turinčiais galimybę formuoti savo vasalų tinklą. Būtent tokią viltį turi vadinamieji technokratai, kurie nėra savarankiški, bet pasitelkiami dėl jų administracinių gebėjimų.

Viduramžiais religija užtikrino baudžiauninkų ir žemesniųjų feodalų paklusnumą, ideologinę ir minčių kontrolę, užtikrino sistemos legitimaciją. Šiandien tokių šaltinių daugiau ir jie įvairesni. Rusijos ir Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, propagandiniai kanalai, interneto kontrolė, švietimo sistema ir religija vykdo indoktrinaciją ir ideologinę kontrolę. Feodalams būtina įtikinti baudžiauninkus, kad sistemą būtina išlaikyti tiek dėl neva apsuptų tvirtovių – Rusijos ir Baltarusijos saugumo užtikrinimo, tiek ir dėl tariamo moralinio ir vertybinio pranašumo prieš Vakarus.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną verta laikyti feodalinės sistemos ašimi – caru. Jo artimų feodalų ratas kontroliuoja valstybę, jėgos struktūras ir ekonomiką. Atitinkamai šie feodalai turi savo vasalus. Putinui nereikia nuolat nepailstamai reguliuoti sistemos ir visų Rusijos gyvenimo sferų. Sistemos veikėjai užtikrina jos tęstinumą per savo interesų pritaikymą prie bendrųjų aukštesnių feodalų nubrėžtų gairių. Suvokimas, kad gali būti pašalintas iš sistemos yra svarbiausias elgesį formuojantis veiksnys.

Ramzanas Kadyrovas kontroliuoja Čečėniją kaip savo asmeninę valdą, nors jo santykiai su V. Putinu nėra vienareikšmiai. Hierarchiškai R. Kadyrovas yra V. Putinui paklusnus, bet Rusijos mokesčių mokėtojai subsidijuoja Čečėniją ir R. Kadyrovo valdžią per biudžeto asignavimus. Mainais R. Kadyrovas naudoja savo jėgos struktūras ir jam asmeniškai ištikimus kovotojus ir taip užtikrina Rusijos interesus užsienyje.

Aliaksandras Lukašenka yra aukščiausias Baltarusijos feodalas, kuris yra priklausomas nuo V. Putino, bet turi ir tam tikrą laisvę. Atitinkamai Lukašenka turi savo vasalus jėgos ir valstybės administravimo struktūrose, ekonomikos sektoriuje, kurie įtvirtina jo valdžią. Jam visiškai nesvarbu, ar Vakarai jį laiko teisėtu prezidentu, kol jį remia aukštesnis feodalas ir jo asmeniniai vasalai. Nė vienu iš šių atvejų (Rusijos, Baltarusijos ar Čečėnijos) visuomenės nėra svarbios, nes jos atlieka baudžiauninkų funkcijas.

Feodalinės sistemos egzistavimas pasireiškia feodalų domenų perleidimu vaikams. Oligarchų ir aukštų pareigūnų atžalos perima ministerijas ir verslo įmones. „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino sūnus Ivanas buvo įdarbintas „Gazprombank“, vėliau kompanijoje „Rosneft“, o vos 25 metų gavo valstybinį apdovanojimą už nuopelnus tėvynei. Rusijos žemės ūkio ministras Dimitrijus Patruševas yra Nikolajaus Patruševo (Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus) sūnus, jo brolis Andrėjus buvo „Gazprom Neft“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (2015–2019 m.). Jurijaus Kovalčiuko, kuris laikomas V. Putino bankininku, sūnus Borisas nuo 2010 m. yra „Inter RAO UES“ vadovų tarybos pirmininkas. Buvęs V. Putino žentas ir artimo draugo sūnus Kirilas Šamalovas yra „Sibur holding“ viceprezidentas. Rusijos kosmoso agentūros vadovo Dimitrijaus Rogozino sūnus Aleksejus nuo 2019 m. yra Dūmos Ekonomikos politikos komiteto patarėjas. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti bei pildyti užimamomis pozicijomis, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su aukštomis pareigomis valstybės institucijose ir valstybinėse korporacijose.

Istorija rodo, kad socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, nulemti maro XIV a. Europoje, ir intelektualinė vertybinė revoliucija, vainikuota protestantizmo ir sekuliarizmo, sukūrė prielaidas feodalinės sistemos žlugimui. Feodalinės sistemos žlugimui reikia didelių sukrėtimų, o resursai, kurie užtikrina šios sistemos veikimą, yra šiandieninių feodalų rankose, kurie suinteresuoti, kad sistema išliktų, todėl atvira feodalų tarpusavio kova grasinanti sistemai mažai tikėtina. Rusijos ir Baltarusijos visuomenėse dar nėra kritinės masės, kuri siektų pakeisti sistemą. Galbūt Rusija iš tikro yra pasmerkta ciklinėms revoliucijoms? Vis dėlto ji tik išimtiniais atvejais trumpam sugebėdavo atsisakyti feodalizmo (vienokia ar kitokia forma), o Baltarusija šiandien, deja, pernelyg susieta su Rusija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.