Nuomonės

2021.06.10 18:53

Morta Vidūnaitė. Homofobija ir politinės lyderystės trūkumas Lietuvoje

Morta Vidūnaitė, LRT.lt2021.06.10 18:53

Pirmąjį birželio savaitgalį vykusiame Laisvės partijos suvažiavime konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis Partnerystės įstatymo priėmimą sulygino su Kovo 11-ąja. Net ne senasis, o jaunasis Landsbergis drįso pasakyti tokią, žvelgiant iš tradicinės šeimos gynėjų perspektyvos, šventvagystę (beje, ir profesorius Vytautas Landsbergis ne kartą yra išsakęs pritarimą LGTBQ+ teisių įteisinimui). Tačiau tai buvo retas politinės lyderystės pavyzdys, jei ne masiškai, tai bent vis dar labai homofobiškoje Lietuvoje. 

LRT užsakymu „Norstat” balandžio 19–gegužės 4 d. atliktoje apklausoje į klausimą „Ar pritariate Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms?“ teigiamai atsakė 30 proc. respondentų, neigiamai – 65 proc., dar 5 proc. sakė neturintys nuomonės. Po keleto savaičių Seimas nubalsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą pateikimo stadijoje.

2019 m. Lietuvos gėjų lygos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė respondentų Lietuvoje sutinka, kad LGBTQ+ žmonės turėtų turėti teisę gyventi savo gyvenimus taip, kaip nori. Tolerantiškesni buvo jaunesni, aukštesnio išsilavinimo ir gyvenantieji sostinėje. Beveik kas antras respondentas teigė, kad jaustųsi patogiai turėdamas LGBTQ+ kaimyną. Beveik 40 proc. respondentų išreiškė neigiamus jausmus LGBTQ+ žmonių atžvilgiu.

Taigi, lietuviai, panašu, vis labiau susitaiko su LGTBQ+ žmonių egzistavimu savo šalyje, kuri jau septyniolika metų yra Europos Sąjungos narė, tačiau nelabai nori, kad jie čia oficialiai poruotųsi ir turėtų tas pačias teises kaip ir heteroseksualai. Jei netikite visuomenės nuomonių apklausomis, paskaitykite komentarus po bet kuriuo straipsniu apie LGTBQ+ arba apklauskite savo giminaičius ar kaimynus.

Taip, Laisvės partija labai daug ir drąsiai kalba apie LGTBQ+ teises – tai yra vienas iš svarbiausių jos politinės darbotvarkės klausimų. Tačiau Laisvės partijos auditorija – ir taip jau tolerantiški LGTBQ+ atžvilgiu arba jiems prijaučiantys, tačiau tai nėra plačioji visuomenė ar bent konservatyvesni rinkėjai.

Visi kiti Lietuvos politiniai lyderiai apie gėjų teises kalba retai ir, sakyčiau, gana kukliai. Seimo pirmininkė, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen partnerystės įteisinimo klausimais pasisako dažniau. Konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė, regis, LGTBQ+ teisių temos vengia. O socialdemokratai šia tema kalba dažniausiai tik prispirti reikalo arba, kaip buvęs jų lyderis Gintautas Paluckas, išsisukinėja, vynioja į vatą, o naujoji lyderė Vilija Blinkevičiūtė sumenkina šio klausimo svarbą.

Mat visi bijo prarasti asmeninį ar savo partijos populiarumą ir brangius rinkėjų balsus. LGTBQ+ žmonių teisės ir problemos – tarsi tema non grata. Tačiau tik pažiūrėkime, kuo tai baigėsi LSDP – vis dar daugiausia narių turinti Lietuvos politinė partija itin prastai pasirodė Seimo rinkimuose, o dabar ją palieka progresyvieji nariai.

Vertybiškai Lietuvai reikia būti kur kas arčiau Europos nei Rusijos dėl savo saugumo, dėl savo ateities. Tradicinė šeima nėra Lietuvos valstybingumo pagrindas; pernelyg aršiai laikantis jos įsikibus, ji gali tapti ir grėsme.

LGTBQ+ lygių teisių užtikrinimas padarytų Lietuvą atviresne, tolerantiškesne, patrauklesne, stipresne, labiau europietiška valstybe. Tai labai aiškiai turėtų suprasti ir partiniai lyderiai, ir tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas, ypač dabartinių Baltarusijos reikalų kontekste. Vertybiškai Lietuvai reikia būti kur kas arčiau Europos nei Rusijos dėl savo saugumo, dėl savo ateities. Tradicinė šeima nėra Lietuvos valstybingumo pagrindas; pernelyg aršiai laikantis jos įsikibus, ji gali tapti ir grėsme.

Homofobijai įveikti Lietuvoje vis dar trūksta stiprios politinės lyderystės. LGTBQ+ žmonės yra nuolat stigmatizuojami, o dauguma politikų, net ir laikančių save progresyviais, dažnai tiesiog stebi ir tyli. Įsivaizduokite, kaip žymiai greičiau iš Lietuvos dingtų homofobija, jei ne puse lūpų ir ne retkarčiais, o atvirai ir drąsiai apie lygias teises LGTBQ+ žmonėms kalbėtų socialdemokratai, konservatoriai, liberalai. Žinoma, dar geriau, kad jie ir balsuotų už tas teises.

Partijų lyderių lyderystė čia ypač svarbi. Prezidentas taip pat galėtų suvaidinti labai reikšmingą vaidmenį, užtikrinant lygias LGTBQ+ žmonių teises mūsų šalyje ir skatinant Lietuvos visuomenę būti tolerantiškesnę. Žmonėms daro įspūdį drąsūs ir sąžiningi politikai, nes jie gali įtikinti piliečius, turinčius kitokias nuostatas, jas pakeisti. Vis dėlto, sunku tikėtis, kad Gitanas Nausėda nuspręs elgtis toliaregiškai žmogaus teisių klausimais. Tai patvirtino ir naujausias prezidento metinis pranešimas, kuriame jis vėl manipuliuoja Konstitucijos 38 straipsniu, visiškai ignoruodamas Konstitucinio Teismo šeimos sampratos išaiškinimą, pripažįstantį šeimų įvairovę.

Vienalytės santuokos buvo įteisintos katalikiškose ir istoriškai konservatyviose valstybėse: Ispanijoje – 2005, Airijoje – 2015, Maltoje – 2017 metais. Tam reikėjo stiprių politinių lyderių, ir tai tiesiog tapo laisvos, civilizuotos valstybės, visuomenės norma. Dėl to LGTBQ+ žmonių lygių teisių įtvirtinimas Lietuvoje būtų kaip antroji Kovo 11-oji. Niekam nereikia priminimo ar užuominos apie autoritarinę valstybę, kai iš žmonių tikimasi, kad jie slapstytųsi dėl savo tapatybės – dėl to, kas jie yra.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.