Nuomonės

2021.04.20 17:52

Virginijus Savukynas. Apie tuos, kurie gali laimėti rinkimus, ir tuos, kurie gali valdyti valstybę

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2021.04.20 17:52

Maždaug prieš 20 Henry Kissingeris yra pasakęs, kad vienas didžiausių pavojų demokratijai yra didėjanti skirtis tarp tų, kurie gali laimėti rinkimus, ir tų, kurie gali valdyti valstybę. Jungtinių Valstijų politinė raida parodė, koks jis buvo įžvalgus. Tačiau tai nėra vien šios šalies problema, šios tendencijos akivaizdžios visose Vakarų demokratijos šalyse.


Socialiniai tinklai įgalino politikus savo rinkėjus pasiekti be jokių tarpininkų. Iš vienos pusės, tai yra gerai, tačiau tuo pačiu atvėrė pačias įvairiausias manipuliacijų galimybes. „Cambridge Analitica“ pavyzdys tai puikiai iliustruoja. O kur dar ištobulėjusios įvairiausios politinio marketingo technologijos. Politikui pasirodyti, sukurti įvaizdį tampa svarbiau už jo kompetencijas, kurių reikia priimant sprendimus.

Ne išimtis ir mūsų šalis. Naujoji koalicija prieš rinkimus pažėrė daug pažadų, kad bus kitaip, nei buvo iki šiol. Daugelis žmonių patikėjo ir atidavė savo balsus. Tačiau vos keli mėnesiai parodė, jog nieko kitaip nėra. Logiškai nepaaiškinami karantino draudimai, įvairios visuomenę skaldančios iniciatyvos, chaotiškas vakcinavimas nuvylė net dalį tų, kurie už juos balsavo ir palaikė. Taip būna visada, kai visuomenėje sužadinami dideli lūkesčiai. Jei jie nesipildo, tuomet atsiranda pyktis. Tą dabar ir matome.

Prezidentas Gitanas Nausėda labai taikliai įvardino šios Vyriausybės problemą: daug kalbama apie tai, kas galbūt bus, išmetamos į viešumą iki galo neapgalvotos mintys, kurios sukelia tik dar daugiau sumaišties. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad norima išlaikyti bent dalies visuomenės palaikymą. Kai tik pajuto, jog visuomenė pavargo nuo karantino suvaržymų, tuoj pradėjo kalbėti apie atlaisvinimus.

Tačiau tai buvo daroma be jokio aiškaus plano. Panašu, kad jo nėra ir iki šiol. Ką reiškia pasiūlyta galimybių paso idėja? Teoriškai ji atrodo neblogai. O praktiškai? Atlikime elementarų pratimą. Jį galės gauti tie, kurie bus abu kartus paskiepyti. Tai reiškia, kad tie, kurie pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina šį mėnesį, tokį pasą galės gauti tik liepą. Tad šis pasas tik dar labiau padidins nenorą skiepytis šia vakcina. Aišku, tie, kurie paskiepyti kitomis vakcinomis, tokiomis galimybėmis galės džiaugtis anksčiau. Tačiau likę kels logišką klausimą: o kuo jie prastesni. Todėl suprantama, kad reikia sulaukti masinės vakcinacijos.

Kada ji bus? Gegužės pabaigoje, birželio mėnesį? Tai reiškia, kad dauguma žmonių tokį pasą gaus tik rudenį. Jei taip bus, tuomet visuomenėje kils dar didesnis nepasitenkinimas, nei jis yra dabar. Be to, kaip tas pasas bus įgyvendintas techniškai? Bus jis popierinis ar elektroninis? Jei elektroninis, ar bus patikimos sistemos ir jos nelūžinės? Kiekvienas užstrigimas žmonės kels dar didesnį pyktį.

Tad ką ši Vyriausybė turėtų padaryti? Pirmiausiai, atvirai ir sąžiningai kalbėtis su visuomene, o ne bandyti įtikinti pakentėti ar sukurti privilegijuotų ir atstumtųjų kastas. Antra, Vyriausybė tikrai galėtų paprašyti tiek verslo, tiek visuomenės pagalbos, kaip sugrįžti į normalų gyvenimą. Tikrai daugelis atsilieptų ir pasiūlytų puikių idėjų. Reikia tik šios valdžios geranoriškumo.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.