Nuomonės

2021.04.07 10:01

Paulius Jurčys. Asmeniniai duomenys – inovacijų galimybės Lietuvai

Dr. Paulius Jurčys, Harvardo teisės mokyklos absolventas, bendrovės „Prifina“ steigėjas, LRT.lt2021.04.07 10:01

Šiuo metu duomenų technologijų srityje vyksta reikšmingi pokyčiai, atveriantys kartą per gyvenimą pasitaikančias galimybes naujiems išradimams bei inovacijoms. Kaip pasiekti, kad Lietuva šioje srityje  taptų pasaulio lydere?

Per pastaruosius metus didžiųjų pasaulio bendrovių taikomi duomenų rinkimo ir naudojimo būdai sulaukė daug dėmesio. Naujai priimti teisės aktai, pvz., Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) bei Kalifornijos vartotojų privatumo įstatymas vartotojams suteikia įvairių su prieiga prie asmeninių duomenų susijusių teisių.

Taigi, jūs, kaip privatus asmuo, dabar turite teisę reikalauti, kad skaitmenines paslaugas teikiančios bendrovės (pvz., jūsų bankas ar „Facebook“) jums pateiktų apie jus surinktų duomenų kopijas. Taip pat jūs galite reikalauti, kad tokias skaitmenines paslaugas teikiančios bendrovės neberinktų duomenų apie jus arba ištrintų apie jus sukauptus duomenis. Kalifornijoje vartotojams taip pat suteikta teisė uždrausti, kad paslaugas teikiančios bendrovės pardavinėtų apie jus surinktus duomenis tretiesiems asmenims.

Tiek BDAR, tiek ir Kalifornijos vartotojų privatumo įstatymas siekia panaikinti duomenų rinkoje per daugiau nei dešimtmetį susiklosčiusią nelygybę tarp vartotojų ir jiems paslaugas teikiančių bendrovių. Teisių bent jau kažkiek paveikti apie mus surinktų duomenų panaudojimą suteikimas yra reikšmingas žingsnis pirmyn siekiant užtikrinti duomenų rinkimo ir panaudojimo skaidrumą. Vis dėlto dar prireiks nemažai laiko, kol vidutinis vartotojas suvoks savo turimų teisių galią ir kaip tokias teises įgyvendinti.

Gal vertėtų užsibrėžti tikslą, kad po penkerių metų Lietuva ,„įstotų“ į pirmaujančių duomenų srityje pasaulio valstybių dešimtuką?

Naudos iš asmeninių duomenų suteikimas kiekvienam iš mūsų

Vienas iš pačių įdomiausių pokyčių asmens duomenų rinkoje yra susijęs su naujais verslo modeliais, kuriais siekiama suteikti priemones kiekvienam iš mūsų, kad gautume kasdienę praktinę naudą iš savo asmeninių duomenų.

Beveik kiekvienas iš mūsų turime išmanųjį telefoną, gal net ir išmanųjį laikrodį ar žiedą, matuojantį per dieną nueitus žingsnius ar širdies ritmą miegant. Tokių mus supančių išmaniųjų prietaisų ir duomenis renkančių jutiklių kas dieną vis daugėja. Be to, kiekvienas iš mūsų esame tų duomenų kūrėjai. Taigi akivaizdu, kad atsiranda konkretus poreikis kurti įvairias priemones, kuriomis kiekvienas iš mūsų galėtume pasinaudoti tokiais duomenimis apie save bei savo kasdienio gyvenimo ritmą.

Iš tiesų, juk neturėtų kilti abejonių, kad duomenys, kuriuos kiekvienas iš mūsų generuojame kiekvieną akimirką, turėtų teikti naudą mums, o ne tik tų išmaniųjų prietaisų gamintojams ar programėlių, kuriomis naudojamės, kūrėjams. Tie duomenys juk yra mūsų. Taigi ir tiesioginę naudą turėtume gauti mes.

Šiuo metu vykstanti duomenų technologijų revoliucija

Mūsų naudojami išmanieji prietaisai tampa vis pajėgesni: jie mums padeda greičiau ir tiksliau atlikti vis daugiau funkcijų. Taip pat vis daugiau informacijos galima apdoroti vietoje (t. y. pačiame prietaise, nesiunčiant duomenų į debesį). Dabar vystoma įgaliotoji infrastruktūra (angl. edge computing) leidžia užtikrinti didesnę asmenų privatumo apsaugą, o įmonės ateityje galės lengviau atsikvėpti, nes bus įmanoma sumažinti jų valdomuose debesyse apdorojamos klientų asmeninės informacijos kiekį.

Kitas reikšmingas pokytis asmens duomenų srityje – tai atsirandantys nauji asmeninių duomenų valdymo modeliai, kurie leidžia kiekvienam asmeniui valdyti, naudoti bei kontroliuoti savo asmeninius duomenis. Į žmogų orientuoto asmeninių duomenų valdymo modelis (angl. user-centric data model) tampa įmanomas suteikiant kiekvienam žmogui galimybę turėti savo asmeninę duomenų saugojimo vietą – „skaitmeninį seifą“ (angl. personal data cloud), kuriame automatiškai kaupiami asmens įvairiose vietose generuojami duomenys. Tokioje asmeninėje duomenų saugojimo paskyroje veikia papildoma technologija, padedanti tuos duomenis apdoroti į vientisą sistemą bei perteikti juos žmogui suprantama forma.

Toks į žmogų orientuotas asmeninių duomenų panaudojimo modelis atveria neribotas galimybes inovacijoms. Jis ne tik suteikia galimybę individams gauti tiesioginę kasdienę naudą iš savo pačių duomenų, bet gali būti naudingas ir paslaugas bei prekes teikiančioms bendrovėms, naujų programėlių kūrėjams bei plačiajai visuomenei ir valstybėms.

Į žmogų orientuoto duomenų panaudojimo modelio nauda ir potencialas

Kaip žinoma, įmonės patiria nemažai išlaidų tam, kad galėtų prisitaikyti prie griežtų BDAR reikalavimų. Į žmogų orientuotas duomenų panaudojimo modelis ne tik padeda sumažinti BDAR reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas (pvz., duomenų minimizavimo reikalavimas), bet ir atveria galimybes gauti tiksliausią informaciją apie potencialius tiesiogiai iš klientų.

Programuotojai gali kurti naujas asmeninių duomenų panaudojimo programėles, kurios veikia „ant“ asmeninio duomenų debesies. Tai reiškia, kad programėlės gali būti sukurtos labai greitai (per naktį!), nes joms beveik nebereikia vidinio programavimo (angl. back-end).

Žvelgti į naujų technologijų atnešamas galimybes ir potencialą svarbu ir valstybės lygmeniu, mat tai gali žymiai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, inovacijų diegimo ir papildomos vertės kūrimo. Duomenų panaudojimui ir dirbtinio intelekto sprendimams skiriama vis daugiau dėmesio ES lygiu. Lietuvos kontekste svarbu rasti nišą, kurioje galima būtų siekti didžiausio proveržio telkiant visų rinkos dalyvių dėmesį ir išteklius.

Pasiūlymai Lietuvai, kaip siekti proveržio duomenų srityje

Žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos akivaizdu, kad vyksta didelė konkurencinė kova tarp valstybių ir regionų, kurie siekia lyderių pozicijų kurdami duomenų ir dirbtinio intelekto panaudojimo sprendimus.

Ką turėtų daryti Lietuvos valdžios institucijos bei rinkos dalyviai, kad nepraleistume progos ir galėtume išryškėti kaip viena iš pasaulyje pirmaujančių šalių šioje srityje? Žinoma, dydžiu negalime lygintis su tokiomis šalimis kaip Kinija ar JAV. Vis dėlto, atradę nišą ir valstybės lygiu nusprendę, kur daugiausia skirsime dėmesio, fizinių bei intelektualinių resursų, galime tikėtis proveržio.

I. Užduotys valstybei ir valstybės institucijoms

Atsakingos valstybės institucijos turėtų užsibrėžti tikslą skatinti mokslo ir technologijų, susijusių su duomenų panaudojimu, kūrimą. Tai galima padaryti:

i) Apibrėžiant tris–penkias konkrečias sritis, į kurias turi būti telkiamas didžiausias dėmesys. Mano nuomone, tarp jų turėtų būti asmeninių duomenų panaudojimo sprendimai, duomenys, susiję su žmogaus sveikata bei kūnu, ir duomenys iš išmaniųjų prietaisų (IoT);

ii)Kuriant ilgalaikes, vidutines bei trumpalaikes programas bei nustatant konkrečius tikslus duomenų panaudojimo srityje. Taip pat būtina užtikrinti, kad būtų pasiekti tose programose užsibrėžti tikslai;

iii) Skatinant valstybės, mokslo ir rinkos dalyvių tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, kad būtų pasiekti bendri valstybės programose užsibrėžti tikslai. Tai galima būtų pasiekti kuriant lankstesnes teisinio reguliavimo nišas (angl. regulatory sandboxes), rengiant konkursus bei skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą testuojant ir įgyvendinant naujausias duomenų panaudojimo technologijas;

iv) Kuriant Lietuvos kaip inovacijų lyderės duomenų panaudojimo srityje tarptautinį įvaizdį. Už tai turėtų būti atsakinga konkreti organizacija, kurios veikla taip pat turi būti pagrįsta konkrečiais siekiais bei tų siekių įgyvendinimu. Tarptautinio įvaizdžio, lygiai taip pat kaip ir inovacijų bei ekonominio vystymosi programų, kūrimas turėtų būti ilgalaikė užduotis, kuriai reikia lėšų, pasiryžimo bei globalaus marketingo (pvz., antraščių didžiuosiuose užsienio laikraščiuose).

II. Užduotys mokslo sektoriui

i) Švietimo ir mokslo bendruomenė turi siekti didinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, ir tai turėtų būti pradėta nuo ankstyvųjų vaikų raidos metų. Mokyklose turi būti skatinama mokytis ne tik anglų ar lotynų kalbos, bet turi būti skatinamas programavimo kalbų mokymasis;

ii) Aukštojo mokslo bendruomenė turi siekti konkuruoti su užsienio mokslo centrais. Tai galima įgyvendinti vystant tarptautinio bendradarbiavimo programas su pirmaujančiomis (ne šiaip bet kuriomis) užsienio mokslo įstaigomis, rengiant aukščiausio lygio konferencijas;

iii) Įvairių sričių mokslininkai turi vykdyti ne tik teorinio pobūdžio tyrimus, bet ir kuo glaudžiau bendradarbiauti su verslo atstovais bei rinkos dalyviais sprendžiant dabartines su technologijų panaudojimu susijusias socialines bei ekonomines problemas.

III. Užduotys verslo sektoriui

i) Verslo sektoriaus atstovai turėtų ieškoti būdų, kaip jų šiuo metu plėtojamus verslo modelius galima būtų pagyvinti naudojant viešai prieinamus duomenis bei duomenis, kurių vis daugiau generuoja kiekvienas vartotojas/klientas;

ii) Verslas taip pat turėtų siekti bendradarbiauti su naujus technologinius sprendinius kuriančiomis bendrovėmis bei mokslo institucijų atstovais, vykdyti bendrus bandomųjų sprendimų įgyvendinimo projektus;

iii) Verslo sektoriui taip pat tenka užduotis skatinti valdžios institucijas plėtoti Lietuvos inovacijų politiką tam, kad būtų siekiama naujausių tendencijų technologijų srityje perėmimo ir vystymo, skatinti sudaryti tinkamiausias sąlygas vystyti naujausias technologijas Lietuvoje siekiant tapti inovacijų lydere ne tik regione, bet ir pasauliniame žemėlapyje.

Reikia nepamiršti, kad sėkmingi rezultatai nėra pasiekiami per naktį. Priešingai, sėkmė – tai ilgų naktų, metų metus trunkančių nuolatinių pastangų rezultatas.

Žvelgiant atgal, galima prisiminti vieną ryškų lietuvių susitelkimo siekiant bendro tikslo momentą – stojimą į ES. Šiomis dienomis tokio konkretaus siekio mums trūksta. Gal vertėtų užsibrėžti tikslą, kad po penkerių metų Lietuva ,„įstotų“ į pirmaujančių duomenų srityje pasaulio valstybių dešimtuką?

Taip pat skaitykite

Populiariausi