Vienas iš galbūt simboliškai svarbiausių, bet žiniasklaidoje mažai nuskambėjusių antrosios gegužės savaitės įvykių pasaulyje – Londone suorganizuota ir ketvirtadienį įvykusi pirmoji tarptautinė konferencija prieš korupciją. Štai žvilgsnis į Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainės pranešimus.
Pasak žurnalisto Friedberto Meurerio, „trumpai prieš konferenciją britų premjeras Davidas Cameronas įvardijo Nigeriją ir Afganistaną kaip dvi „labiausiai korumpuotas pasaulio valstybes“. Tai sukėlė diplomatinį šoką. Juk būtent Londone ir plaunama daug nešvarių pinigų – jie investuojami, be kita ko, į liuksusinius pastatus.
D. Camerono nepalankūs žodžiai apie Nigeriją ir Afganistaną britų žiniasklaidoje buvo visą laiką eskaluojami. Premjeras trumpai prieš konferencijos atidarymą ketvirtadienį manė esąs neįrašinėjamas ir audiencijoje pas karalienę ištarė žodžius, kurie paskui dominavo visuose konferencijos pokalbiuose: „Mes į Didžiąją Britaniją pasikvietėme kelių fantastiškai korumpuotų šalių vadovus, tarp jų – Nigeriją ir Afganistaną. Abi jos bene pačios labiausiai korumpuotos valstybės pasaulyje.“
Tą akimirką D. Cameronas to gal nesuprato, – rašo žurnalistas F. Meureris, – tačiau jo žodžius pagavo fotografų mikrofonas, o tai ir sukėlė diplomatinį skandalą.
Įsivaizduokite, D. Cameronas pasikviečia tarptautinius valstybių ir vyriausybių vadovus ir juos išvadina „fantastiškai korumpuotais“! Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari, kurį daugelis stebėtojų laiko bent jau bandančiu dorai kovoti su jo šalyje išvešėjusia korupcija, atvykęs į Londoną į D. Camerono priekaištus atsakė ramiai, oriai ir nesutrikęs: „Taip, mano šalis – korumpuota. Dėl to aš ir nelaukiu iš niekieno jokių atsiprašinėjimų. Ko laukiu, yra tai, kad grąžintų mums mūsų turto vertę.“
Tuo M. Buhari pats pripažino, kad korumpuoti nigeriečiai savo turtus išplauna būtent Londono miesto bankų sąskaitose arba investuodami lėšas į prašmatnius nekilnojamojo turto objektus.
„Man nereikia kieno nors atsiprašymų, man reikia konkrečių dalykų“, – sakė Nigerijos prezidentas, trindamas nykščiu į smilių – taip rodydamas universaliai atpažįstamą pinigų ženklą.
Didžiosios Britanijos vyriausybė, sukvietusi pirmąją pasaulinę antikorupcinę viršūnių konferenciją, ketvirtadienį priėmė atstovus iš maždaug 50-ies nevyriausybinių organizacijų ir šalių, įskaitant Vokietijos teisingumo ministrą Heiko Maasą ir Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo vadovus.
Pagrindinis dėmesys konferencijoje krypo tiek į besivystančias ir ant praturtėjimo briaunos esančias šalis, tiek į Vakarų valstybes bei visų jų pastangas prieš korupciją.
„Taip, yra fantastiškai korumpuotų valstybių, – sakė plėtros organizacijai ONE atstovaujantis Adrianas Lovettas. – Tačiau yra ir kitoje vandenynų pusėje esančių šalių, kurios fantastiškai prie tos korupcijos prisideda.
Ir kai žiūrime į abi medalio puses, tuomet atsiranda galimybė, kad ką nors svarbaus pasieksime.“
Anot ekspertų, iš keturių užsienio bendrovių, kurios Londone įsigyja ištaigingus objektus, net trys savo veiklą vysto per ofšorines firmas. Kaip tik dėl to D. Cameronas dienraščio „Guardian“ autoriniame komentare gegužės 12 d. ir paskelbė, jog liuksusinių būstų pirkėjai bus oficialiai registruojami ir nuodugniau tikrinami.
Jau trečiadienį premjeras Jungtinės Karalystės parlamento žemesniuosiuose rūmuose teigė, jog „užsienio firmos, kurios čia perka nekilnojamąjį turtą, turės paaiškinti, kas yra tikrasis jo savininkas. Mes norime užtikrinti, kad Afrikoje pagrobtų pinigų nebūtų galima paslėpti Londone“.
Taigi „D. Cameronas pirmasis parodė gerą pavyzdį ir paskelbė, jog bus kuriamas užsienio įmonių registras“, – rašė F. Meureris Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje.
O penktadienį ten pat pranešta, jog „ketvirtadienį vadovaujantys politikai iš maždaug 50 šalių pasirašė po bendru pareiškimu prieš korupciją. Be to, Didžioji Britanija ir penkios kitos valstybės papildomai įsipareigojo nekilnojamojo turto sutartyse nebepripažinti anoniminių ofšorinių firmų.
Organizacija „Transparency International“ pagyrė baigiamąjį konferencijos dokumentą kaip nuostabiai vienaprasmišką. Tačiau tikriems pokyčiams įgyvendinti reikia realių veiksmų. O tam dar per mažai šalių pasirengusios“, – apgailestavo dėl skaidrumo tarptautinėje plotmėje besidarbuojanti organizacija.
Ekonomistas Heineris Flassbeckas taip pat įspėjo, jog kovojant su korupcija nereiktų koncentruotis tik į Afriką.
Žinoma, tos šalys, kuriose labai daug žaliavų, yra ypač imlios tiesioginiam papirkimui, sakė H. Flassbeckas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“. Tačiau korupcijos esama visokių rūšių. Europoje, pvz., tarp populiariųjų korupcijos formų – išsisukinėjimas nuo valstybinių mokesčių, taip pat ir lobizmas.
Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
