Nuomonės

2021.03.03 09:13

Vytautas Plečkaitis. Kas yra svarbiausias Jungtinių Valstijų sąjungininkas Europoje?

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11 akto signataras, LRT.lt2021.03.03 09:13

Ne viena Europos, o ypač Vidurio Rytų Europos valstybė, priklausydama  NATO, dar norėtų save įvardinti, o neretai vienašališkai ir įsivardina, JAV sąjungininke arba JAV strategine partnere.

Su tuo, kuris stiprus ir didelis, visi nori draugauti, nes tikimasi, kad, kilus grėsmei iš galimo agresoriaus, stipresnis apgins mažesnį ir silpnesnį. Žinoma, tai natūralus kiekvienos silpnesnės valstybės siekis, deja, realybėje, kaip liudija nedidelių ir net vidutinio dydžio valstybių istorija, ne visada išsipildo.

Ne tik karų, bet ir valdžios pasikeitimo atvejais. Nes ne silpnesnis, o stipresnis sprendžia, ką pasirinkti strateginiu partneriu, kam padėti, o ką galima ir ignoruoti.

Štai Lenkija kurį laiką, prezidentaujant Donaldui Trumpui, labai džiaugėsi gerais santykiais su buvusio JAV prezidento administracija. Didžiavosi D. Trumpo vizitu Varšuvoje, užpirko savo armijai amerikietiškų naikintuvų vietoj anksčiau suderėtų prancūziškų. Susitarė su ankstesne administracija dėl didesnio JAV karių dislokavimo Lenkijoje.

Tuo dar kartą europiečiams bei amerikiečiams pademonstravo, kad Lenkijai JAV yra kur kas svarbesnė partnerė nei ES valstybė Prancūzija arba Lenkijos vakarinė kaimynė Vokietija. Ir, žinoma, save vadino ir tebevadina ne tik JAV sąjungininke, bet ir labiausiai proamerikietiška Europos valstybe.

Amerikiečiams prezidentu išsirinkus Joe Bideną, Lenkija, kaip ir Izraelis bei Saudo Arabija, ilgai laukė naujo JAV prezidento telefono skambučio. Izraelis – dėl santykių su Palestina, o Saudo Arabija – dėl itin žiauraus žurnalisto nužudymo Stambule, savo ambasados pastate. Ir tai padaryta, kaip konstatavo amerikiečių žvalgyba, su saudiečių sosto įpėdinio žinia. Nors Saudo Arabija tai paneigė, JAV prezidentas labiau linkęs tikėti savo žvalgyba nei svetimos, nors ir draugiškos valstybės pareiškimais.

Didžiausias Vidurio Rytų Europos dienraštis, leidžiamas kaimyninėje Lenkijoje, bet neparduodamas Lietuvoje, „Gazeta Wyborcza“ ėmė šaipytis iš savo prezidento Andrzejaus Dudos, tebelaukiančio JAV prezidento skambučio iš Baltųjų rūmų.

Nuolankūs Lenkijos valdžios santykiai su buvusia JAV administracija, moterų protestai, noras apriboti užsienio investuotojų teises į lenkų žiniasklaidą, teisės viršenybės principo ignoravimas naujam JAV prezidentui nepadarė gero įspūdžio.

Nuolankūs Lenkijos valdžios santykiai su buvusia JAV administracija, moterų protestai, noras apriboti užsienio investuotojų teises į lenkų žiniasklaidą, teisės viršenybės principo ignoravimas naujam JAV prezidentui nepadarė gero įspūdžio. Atvirkščiai. J. Bidenas atšaukė JAV karių pergrupavimą iš Vokietijos ir apskritai sulaikė JAV karių sumažinimą iš jiems svetingos vokiečių žemės.

Jau 70 metų Vokietijoje dislokuojami JAV kariai, ir Vokietija yra pagrindinė JAV karių (daugiau kaip 33 tūkst.) Europoje dislokavimo vieta.

Buvusio JAV prezidento D. Trumpo įvestos sankcijos firmoms, tiesiančioms dujotiekį „Nord Stream 2“, Vokietijos nesustabdė, o naujasis JAV prezidentas J. Bidenas, priešingai nei buvęs prezidentas D. Trumpas, su Vokietija pyktis nenori, nors patį dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą pavadino blogu projektu.

Teikdama pirmenybę diplomatijai, JAV prezidento J. Bideno komanda kartu su Vokietijos lobistais Amerikoje ieško galimybių susitarti dėl „Nord Stream 2“ ir pasiekti kompromisą, priimtiną abiem pusėms. Ne peikdamas Vokietiją, o suprasdamas ir įvertindamas jos ūkinius poreikius.

Vokietijos politikai ir verslininkai į priekaištus, kad dujotiekis Vokietiją ir Europą daro priklausomas nuo Rusijos, atsako, kad yra atvirkščiai: Rusija tampa labiau priklausoma nuo Europos, o ne Europa nuo Rusijos, nes pardavėjas laisvoje rinkoje visada yra daugiau priklausomas nuo pirkėjo, o ne atvirkščiai. Ypač tuomet, kai pirkėjas turi teisę rinktis. Tuo labiau kad dujos į Vokietiją ateina ir iš Norvegijos, ir iš Šiaurės Afrikos. Planuojama, kad jos atplauks ir iš JAV, kai Vokietija pasistatys atitinkamus terminalus brangesnėms skalūnų dujoms priimti.

Vokietija yra pagrindinis ES ūkio garvežys ir jai reikia daugiau dujų, kad tas garvežys nesustotų, nes, kai vokiečių ekonomika sustos, atsilieps ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Todėl keistai skamba kai kurių Lietuvos politikų ir politologų antivokiškos gaidelės, pamirštant, kiek milijonų eurų ta šalis jau investavo į mūsų valstybės infrastruktūrą, nutiesdama kelius, renovuodama pastatus ir išlaikydama karinį dalinį, užtikrinantį didesnį Lietuvos saugumą. Ar taip nėra ignoruojami Lietuvos interesai?

Bus ar nebus dujotiekis „Nord Stream 2“ ir koks jis bus, priklausys nuo trijų stambių politinių žaidėjų – Vokietijos, JAV ir Rusijos – susitarimo, sako buvęs Prancūzijos ambasadorius portalui „Deutsche Welle“. Prancūzija, skirtingai nuo Vokietijos, turi gerokai mažiau sunkiosios pramonės, 75 proc. reikalingos energijos Prancūzijai tiekia atominės elektrinės. Vokietija, spaudžiama žaliųjų, prisiėmė įsipareigojimus atomines uždaryti, todėl jai reikalingi kur kas didesni dujų kiekiai, nei iki šiol.

Nuo pat 1949 m., kai susikūrė VFR, o ypač nuo 1955 m., kai įstojo į NATO, ji buvo, yra ir bus svarbiausia JAV sąjungininkė Europoje. Tą ji ne kartą yra pareiškusi, nepaisant antiamerikietiškų nuotaikų sustiprėjimo valdant D. Trumpui. Vokietija politine ir militarine prasme išlieka proamerikietiška. Beje, vokiečiai turi ir vieną didžiausių tautinių bendrijų Jungtinėse Valstijose ir nemenką būrį lobistų valdžios struktūrose. 2015 m. duomenimis, iš daugiau kaip 320 mln. amerikiečių daugiau kaip 45 mln. yra vokiečių kilmės.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms su nauju prezidentu reikalinga ekonomiškai bei militariškai stipri Vokietija, kuri garantuotų stabilumą Europoje (ne tik Europos Sąjungoje) ir būtų patikima JAV partnerė. Amerikos geopolitiniai interesai reikalauja iš JAV didesnio užsiangažavimo Azijoje, turint omenyje vis dar tebekylančią Kinijos galybę.

Būtent Kiniją, o ne Rusiją kaip didžiausią grėsmę Amerikai įvardino naujasis JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas, kurio seneliai, beje, kilę iš Rytų Europos, ne taip toli nuo Lietuvos.

Populiariausi