Nuomonės

2021.02.27 13:36

Benas Lyris. Prie Dievo prisiliečiame, kai vienas kitam dovanojame

Benas Lyris, kunigas ir poetas, LRT.lt2021.02.27 13:36

Vis giliau pasineriame į gavėnios paslaptį, apmąstome tas kelias savaites, kuriomis prisimename Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Tas prisikėlimas paliečia mus tiek, kiek mes įsileidžiame Dievą į savo gyvenimą.

Evangelijoje šiandien girdime Jėzų pasikviečiant Petrą, Jokūbą ir Joną į aukštą kalną, kur jų akivaizdoje Jis atsimaino, parodydamas savo spindėjimą, tai, kas iš tikrųjų yra – kad Jis nėra tik žmogus, bet yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Ir parodo, kad yra Dievo planas žmogui – kad jį galėtų išgelbėti, Jis atiduoda tai, ką turi brangiausio, patį Sūnų.

Mes turbūt niekada taip nepasielgtume, neatiduotume savo brangiausių dalykų, kad padėtume kitiems, bet jeigu ir įmanoma perkeisti šį pasaulį, kuris susipriešinęs – matome, kiek daug įvairiausių prieštaravimų pasaulyje, komunikacijoje internete, spaudoje, galiausiai santykyje vienas su kitu, – tą padaryti galima tik tuomet, kai atiduodame kitiems tai, ką turime brangiausio. Taip mes tampame panašūs į Dievą ir taip paliečiame žmones ne tik šabloniškai, ne dėl to, kad „reikia“.

Prisikėlimas paliečia mus tiek, kiek mes įsileidžiame Dievą į savo gyvenimą

Labai dažnai juk mylime ne žmones, o save pačius, norėdami įtikinti kokia nors tiesa, bet ne padėti taip, kaip žmogui reikia. Mes matome Jėzaus atėjimą į žmogaus gyvenimą ir visi tie, kurie Jį priima, tampa panašūs į Dievą, tampa gyvenimu šalia esantiems. Ir gavėnia yra puikus metas paklausti savęs, ar aš tikrai galiu drąsiai pasakyti, kad man reikia Dievo, ar galiu pripažinti tą nuolankią tiesą, kad Dievas išgelbsti visus tuos, kurie Jam atsiveria. Nes nė vienas iš mūsų negalime išgelbėti savęs, negalime būti geri, faini patys sau – mus visus gelbėja Dievo malonė.

Be Dievo negalime patirti gyvenimo pilnatvės, o toji Dievo malonė tampa gyva tiek, kiek mes jai atsiveriame ir pasakome, kad mums jos reikia. Ir kita medalio pusė – žmones mes galime pasiekti Dievo malone ir padovanoti Dievo rūpestį tiek, kiek galime atiduoti tai, ką turime brangiausio. Pačias geriausias savo iniciatyvas, kai dalinamės vieni su kitais, savo laiką, kai jo neskaičiuojame, iš tikrųjų atiduodame savo girdinčią ausį ir meilės širdį, kad padovanotume gyvenimo pilnatvę.

Labai dažnai juk mylime ne žmones, o save pačius, norėdami įtikinti kokia nors tiesa, bet ne padėti taip, kaip žmogui reikia

Gavėnia yra puikus metas apmąstyti, ar mums reikia Dievo ir atsakyti į šį klausimą, taip pat paklausti savęs, ar mums reikia kitų, nes labiausiai prie Dievo ir prie kitų prisiliečiame, kai vieni kitiems dovanojame. Todėl tepaliečia mane ir jus nuoširdus gavėnios atgailos metas, mūsų budėjimo metas, kai savo širdyje parengiame vietą Dievo veikimui ir pasakome, kad mums Jo reikia, ir Dievas ateina ten, kur žmogus jo trokšta, ir paliečiame vieni kitus tada, kai nuoširdžiai reikia kitų. Kai žvelgiame ne atmestinai, bet kai gebame pasižiūrėti į kitų gyvenimus taip, kaip norėtume, kad į mūsų problemas ir sunkumus būtų pasižiūrėta.

Pasaulyje galima pažadinti gražias iniciatyvas, pažadinti meilę, kaip tą daro Kristus ir kaip matome Jo įvaizdyje, Jo prisilietime prie mūsų, kai gebame vieni kitiems atiduoti tai, ką turime gražiausio.

Amen.

Populiariausi