Nuomonės

2021.02.23 13:59

Virginijus Savukynas. Kaip atremsime užsienio politikos iššūkius?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2021.02.23 13:59

Aliaksandas Lukašenka vis dar Baltarusijos prezidentas, o protestuose dalyvavę žmonės patiria įvairiausias represijas. Vienus nuteisia ir pasodiną į kalėjimą, kiti tiesiog netenka darbo. Savaime suprantama, kad žiemą protestų beveik nebeliko. Tačiau ateina pavasaris. Ar baltarusių tauta vėl išeis į gatves? O gal jau pavargo?

Kai vasarą prasidėjo protestai, visi greitai suprato, kad visi raktai sprendžiant šią problemą yra Kremliuje. Vladimiras Putinas nusprendė išlaikyti Lukašenką jo poste.


Jam nereikėjo pavyzdžio rusams, kad protestuotojai gali nuversti diktatorių. Be to, jam Lukašenka yra naudingas ir kitu požiūriu: Europai gali sakyti, kad yra ir blogesnių už mane. Tačiau toks Kremliaus palaikymas verčia protestuotojus atšalti nuo Rusijos. Tad tikėtina, kad šiais metais gali būti priimta nauja Baltarusijos konstitucija ir paskelbti nauji prezidento rinkimai. Aišku, Kremlius pasirūpins, jog laimėtų prorusiškas kandidatas. Ir kas toliau? Baltarusiją galutinai praryja Rusija? Neseniai savo įžvalgiame komentare apie tai kalbėjo VDU profesorius Šarūnas Liekis.

Šioje geopolitinė dėlionėje nebereikia pamiršti trečio dėmens – tai Kinijos įtakos. Jos verslas įsitvirtino Baltarusijoje. Pekino strateginiai tikslai aiškūs: silpninti ir skaldyti Vakarus, į savo pusę patraukti Rusiją bei Baltarusiją. Vakarai puikiai supranta, kokį žaidimą Kinija žaidžia. Ir čia gali gimti įvairios „meduolio“ iniciatyvos: kaip jų neatiduoti Kinijos globon. O tada iškyla klausimas, ar mūsų interesai nebus aukojami vardan didesnio geopolitinio žaidimo. Tiesa pasakius, norint atsakyti į šį klausimą, reikia aiškiau apibrėžti, o kas gi yra Lietuvos interesai? Savaime suprantama, kad pirmiausia rūpi mūsų saugumas. Tad gal per šią prizmę ir turėtume žiūrėti į besikeičiančią geopolitinę situaciją? Kaip taikliai rašė Šarūnas Liekis minėtame komentare: „Iš esmės turime atsakyti į klausimą, ką toliau daryti, kad dabartinė įtempta padėtis ties Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos sienomis būtų sumažinta“.

Kitas žymiai didesnis iššūkis, kaip atsispirti skaldymo politikai? Kaip ryškėja iš tyrimų, Kremlius naudoja labai pigią, paprastą, tačiau efektyvią propagandos politiką: jis aštrina konfliktus. Pasirodo, kad Kremliaus troliai per 2016 metų rinkimus palaikė tiek H. Clinton, tiek D. Trumpą, išryškindami radikaliausias nuomones ir supriešindami amerikiečius. O tada jau juos pačius palikdavo toliau peštis tarpusavyje. Ir tai daro ne tik per rinkimus, bet ir visais kitais klausimais. Štai pranešama, kad Kremliaus propaganda kelia abejones dėl vakcinavimo nuo COVID-19 tikslingumo, sėja nepasitikėjimą jau sukurtomis Vakarų vakcinomis. Tačiau nenustebčiau, jei giliau būtų pažvelgta ir atrasta, kad Kremliaus troliai kaitina šią diskusiją skleisdama ir radikaliai priešingą nuomonę: visokiausiais bjauriais epitetais apdovanodami tuos, kurie iškelia nors kokį kritinį klausimą, apie kurios nors vakcinos šalutinius poveikius. Kremliui ne tiek svarbu kas ir kuo skiepysis ar visai nesiskiepys, jam svarbu, kad Europos visuomenės būtų kuo labiau susiskaldžiusios.

Visi kalba, kad mūsų pasaulis pasikeitė. Naujos technologijos, geopolitiniai lūžiai formuoja naują pasaulį. Jį ne tik reikia pažinti, bet pažinus atitinkamai formuoti savo užsienio politiką, o ne užstrigti praėjusių dešimtmečių realybėje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Populiariausi