Nuomonės

2021.02.20 09:00

Mykolas Drunga. Pirmasis Bideno valdžios mėnuo

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.02.20 09:00

Praėjo pirmasis Joe Bideno prezidentavimo Amerikoje mėnuo. Ką šia tema pastebėjo užsienio laikraščiai? Štai keli būdingesni pasisakymai.

Daug kam krito į akį tai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ilgokai delsė paskambinti Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu. Pagrindinis Amerikos sostinės dienraštis „Washington Post“ tokį susilaikymą pagyrė: „Laikytis šiokio tokio nuotolio Izraelio vyriausybės vadovo atžvilgiu – tai gudrus sprendimas. Izraeliečiams, kurie jau ketvirtą kartą per dvejus metus kviečiami pasirodyti prie balsadėžių, turėtų suprasti, kokie prasti yra santykiai tarp B. Netanjahu ir JAV demokratų“.

„Prezidentui J. Bidenui išeitų į gera išvengti savo buvusio pirmtako ir partijos kolegos B. Obamos klaidos manyti, jog su B. Netanjahu jis galėtų bendradarbiauti tam, kad išspręstų Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

Naujasis JAV užsienio reikalų ministras Anthony Blinkenas pagrįstai iškėlė kuklesnį tikslą – laikyti palestiniečių valstybės galimybę atvirą tai dienai, kada Izraelis ir palestiniečiai pagaliau sulauks geresnių savo vadovų“, – rašė Vašingtono laikraštis.

Turkijos dienraščio „Evrensel“ nuomone, „prezidentaujant Joe Bidenui santykiai su Amerika Izraeliui nebebus tokie atsipalaidavę ir pajamingi kaip prie Donaldo Trumpo“.

„Izraelio ginče su palestiniečiais J. Bideno vyriausybė linkusi pritarti dviejų valstybių sprendimui, numatančiam dvi atskiras – Izraelio ir Palestinos – valstybes. O D. Trumpas buvo pažadėjęs vadinamą „šimtmečio planą‘, kuriame palestiniečiai nevaidintų jokio politinio vaidmens.

Ir nors J. Bidenas neįstengs priversti Izraelio čia daryti nuolaidų, kiekvienu atveju vadinamasis „šimtmečio planas“ bus įšaldytas“, – skelbė Stambulo laikraštis.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, J. Bidenas vertė B. Netanjahu laukti skambučio „ne tik dėl to, kad pastarasis puoselėjo artimus santykius su D. Trumpu, bet ir dėl to, kad J. Bidenas nepamiršo pakartotinių B. Netanjahu akibrokštų buvusiam savo viršininkui B. Obamai“.

„Vis dėlto Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio bendradarbiavimas būtinas net ir atsižvelgiant tik į Iraną. B. Netanjahu nebegalės atlikti minties pakišėjo vaidmens, kurio įtakoje D. Trumpas atsisakė branduolinio susitarimo su Iranu. Amerika taip pat negalės išleisti iš akių, kad Izraelis gali būti Irano išpuolių taikinys.

Dėl visų šių politinių susipynimų Izraelio vyriausybės vadovas ir Jungtinių Valstybių prezidentas turės tarpusavy susiderinti, nepaisant visų asmeninių priešiškumų. Tie nieko nepadeda: abu politikai vienas nuo kito priklauso“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Briuselio flamandiškas laikraštis „Standaard“ pažymėjo, kad „joks Amerikos prezidentas neužsimojo prieš Kiniją energingiau nei D. Trumpas. Pekinui jis paskelbė vieną sankciją po kitos.

O J. Bideno vyriausybė kol kas laikosi atsargiau. Jokių triukšmingų karo Kinijai paskelbimų ir tuo labiau jokios diplomatijos per tviterį. Greičiau jau J. Bideno pažadas lipdyti koalicijas ir Kinijai pasipriešinti pradeda įgyti formą, bent jau Europoje, kuriai nebereikia būgštauti dėl D. Trumpo veikimo būdo“, – rašė Belgijos sostinės dienraštis.

Norvegijos sostinės laikraštis „Aftenposten“ žvilgtelėjo į Briuselį, kur NATO valstybių gynybos ministrai turbūt „vieningiau susirinkę nei bet kada anksčiau per praėjusius ketverius metus Ameriką valdant prezidentui D. Trumpui, bet tai anaiptol nereiškia, kad viskas yra tik taika, džiaugsmas ir skanūs pyragai.

Turkija, pavyzdžiui, ir toliau liks potencialus vidaus priešas, o ir Joe Bideno vadovaujamos Jungtinės Amerikos Valstijos nebus Europai lengvas partneris. Jau B. Obamos laikais Vašingtonas savo dėmesį nuo Rusijos labiau nukreipė į Kiniją, ir tai tęsis toliau.

Be to, nenutrūko ir ginklavimosi varžybos, o iššūkių sąrašas ilgas. Bet naujasis Amerikos gynybos ministras generolas Lloydas Austinas bent atstovaus tokiam prezidentui, kuris Šiasurės Atlanto sutarties atžvilgiu nusiteikęs geravališkai“, – rašė Oslo dienraštis.

Anot Madrido dienraščio „Mundo“, „nuo Šaltojo karo pabaigos įtakingi balsai protarpiais vis reikšdavo abejonių dėl NATO reikalingumo, tarp jų tai darė ir ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Žinoma, NATO buvo įsteigtas tam, kad pasipriešintų sovietų grėsmei, o rytų blokas, laimei, šiandien priklauso praeičiai. Tačiau tai nereiškia, kad Vakarų demokratijoms šiandien nebegresia pavojai.

Tarptautinis terorizmas, politinės ir ekonominės kibernetinės atakos, dezinformacijos kampanijos, autoritarizmas Rusijoje ar stiprėjanti Kinijos įtaka – tokia šiandienos globalinių iššūkių gausybė, kuriems jokia pavienė šalis, kokia galinga ji bebūtų, neturi parengto sprendimo.

Šiąja prasme NATO šiandien yra viena efektyviausių tarptautinių institucijų pasaulio taikai išsaugoti“, – daro išvadą Ispanijos sostinės dienraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi