Lietuva, Tėvyne mūsų,/ Tu didvyrių žeme,/ Iš praeities Tavo sūnūs/Te stiprybę semia – šie žodžiai žinomi daugeliui mūsų nuo pat jaunystės. Kiekvienas laikmetis turėjo savo didvyrių, kuriais žavėjosi beveik visi mūsų piliečiai.
Lietuva, Tėvyne mūsų,/ Tu didvyrių žeme,/ Iš praeities Tavo sūnūs/Te stiprybę semia – šie žodžiai žinomi daugeliui mūsų nuo pat jaunystės. Kiekvienas laikmetis turėjo savo didvyrių, kuriais žavėjosi beveik visi mūsų piliečiai.
Kadaise Lietuvos didvyriai – kunigaikščiai ir karaliai – valdė milžiniškus plotus, didžiavosi įspūdingais kariniais pasiekimais ir pergalėmis, išmintimi pasiekė diplomatijos aukštumų. Vien ko verta kunigaikščio Gedimino diplomatija naudojantis savo vaikų vedybomis prijungti Rusijos žemes prie Lietuvos.
Kalbėdami apie didvyrius mes dažniausiai įsivaizduojame tvirtai sudėtą, drąsų vyrą, kovojantį prieš neteisybę. Vienas iš jų – svieto lygintojas Tadas Blinda.
Didvyriais įvardijami 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis ir Jonas Basanavičius. Tikrais didvyriais laikomi lakūnai Darius ir Girėnas, 1933 metais perskridę Atlantą. Didvyriai ir partizanai, tokie kaip 1949–1953 metais už Lietuvos laisvę kovojęs partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir kiti.
Matyt, neveltui dar 1960 m. sausio 8 dieną laikraštyje „Laisvoji Lietuva“ buvo rašoma: „Mūsų tauta žymiai daugiau turėjo ir turi didvyrių nei niekšų.“
Okupuotoje Lietuvoje vyravo kiek kitokia didvyrio samprata, kurią reikėtų susieti su Tarybų Sąjungos gerove, iškreiptu teisingumu. To laiko didvyris – propagandinis visų „draugas“, dažniausiai karo didvyris, kolūkio pirmininkas, pavyzdingas traktorininkas, melžėja ar gamyklos darbuotojas.
1984–1987 metais tikrieji Lietuvos didvyriai buvo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ir jų treneriai. Jų pergalės sutraukdavo šimtus tūkstančių žmonių. Atgimimo laikmečio didvyriai – poetas Justinas Marcinkevičius, aktorius Regimantas Adomaitis, Nijolė Sadūnaitė.
Kokiomis akimis šiandien mes žvelgiame į didvyrių žemę? Kokie mūsų lūkesčiai? Kas šių dienų ar pastarųjų metų Lietuvos didvyriai? Ar jie sugebėtų suburti nors kelis tūkstančius pasekėjų vardan kokio nors tikslo ar idėjos? Juk realiais didvyriais tampama, kuomet įgyvendinama tautą sutelkianti, suvienijanti idėja. O mes ar galime pasigirti turintys tokių idėjų? Ar galima tokia „idėja“ įvardinti euro siekį, atominę elektrinę ar minimalią mėnesinę algą – 1500 litų? Manau, ne. Taigi kol nėra kilnių idėjų ar siekių, vargu ar turėsime ir tikrų didvyrių.
Be to, juk samprata, kas yra didvyris, kinta kartu su amžiais, priklausomai nuo laikmečio yra įvairi ir besikeičianti. Mūsų laikmečio didvyrius identifikuoti labai sunku. Kas šiandien įvardijamas kaip didvyris, rytoj gali būti išaiškintas kaip nusikaltėlis.
Todėl belieka tikėtis, kad eilinį kartą neapvils ir toliau Lietuvos tikrieji didvyriai ateityje bus sportininkai ir menininkai, tokie kaip Algirdas Šocikas, Justinas Marcinkevičius, Virgilijus Noreika, Arvydas Sabonis, Virgilijus Alekna ir kiti.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.
