„Balandžio 3 d. paviešinti vadinamieji „Panama Papers“ atvėrė užuolaidą, slėpusią pasaulio turtingųjų, galingųjų ir tariamai korumpuotųjų slaptas finansines operacijas“, – rašė dienraščio „Wall Street Journal“ redaktoriai vedamajame, savo tonu šiek tiek išsiskyrusiame iš kitos spaudos pasisakymų. Prie jų tuoj prieisime, tačiau kol kas tęskime Volstryto žurnalo redaktorių pasakojimą.
Anot jų, šie dokumentai nutekinti Pietų Vokietijos laikraščiui „Suddeutsche“ ir peršukuoti bei išanalizuoti bendradarbiaujant su kitais laikraščiais ir Tarptautiniu tiriamųjų žurnalistų konsorciumu.
Pagal juos, šie popieriai dokumentuoja teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ veiklą, kuri, atrodo, padėjo turtingiems klientams steigti vadinamąsias „bendroves-iškamšas“ Panamoje, vienoje iš paskutiniųjų bankų slaptumo tvirtovių.
Kitos žiniasklaidos įmonės, įskaitant dienraštį „Wall Street Journal“, metų metus tyrinėjo kai kurių šiuose dokumentuose minėtų asmenų ir šeimų turto šaltinius ir likimą. Vis dėlto šitas nutekinimas atveria retą ir platų vaizdą, galintį suteikti naujas įžvalgas į globalinius finansų srautus“, – teigė Volstryto dienraščio redaktoriai. O dabar prie kitų laikraščių pasisakymų.
Anot Bulgarijos sostinės dienraščio „Trud“, kaip tik Vokietijoje šia tema vyksta viešos diskusijos, kurios taip greit nenuščius. Ne tik dėl to, kad vienas iš pagrindinių tiesos atskleidėjų čia buvo Pietų Vokietijos nacionalinis dienraštis „Suddeutsche“, bet ir dėl to, jog paaiškėjo, kad beveik visi Vokietijos bankai yra daugiau mažiau įsipainioję į ofšorinių bendrovių finansinius „išsidirbinėjimus“.
„O ai reiškia, kad šalies bankų sistema veikia dviem lygiais, kurių viename dirbama skaidriai, o antras veikia šešėlyje. Ir šitaip dedasi ne kur kitur, bet valstybėje, kuri pretenduoja būti suvienytosios Europos ūkio politikos lydere“, – priekaištavo Sofijos laikraštis.
Kaimyninės Serbijos sostinės dienraštis „Politika“ užsipuolė Vokietiją kitu požiūriu. Girdi, „Panama Papers“ paviešinimas dienraščiui „Suddeutsche“ atnešė didelės šlovės.
Tačiau klausimas čia tas: o gal laikraščiai „Suddeutsche“, „Guardian“, „Monde“ ir tarptautinių žurnalistų konsorciumas dengia Vakarus tam, kad nusikalstamais finansiniais veiksmais apkaltintų tik pareigūnus Rusijoje, Kinijoje, Afrikoje, Azijoje? Juk veikėjai iš Vakarų čia užsimenami tik tarp kitko“, – skundėsi Belgrado dienraštis.
Bene esminį klausimą iškėlė Bolivijos dienraštis „Razon“. Tai – būtent abejonės dėl ofšorinių firmų, kurios savo oficialiuose būstuose dažnai teturi tik pašto dėžutes, legalumo:
„Panamos firmos „Mossack Fonseca“ sąrašuose – aukšto rango politikai, garsenybės ir veikėjai iš viso pasaulio. Tarp jų – sportininkai kaip Lionelis Messis, kino režisierius Pedro Almodovaras, o kur dar narkotikų platinimo tinklų bosai ir šiaip kriminaliniai nusikaltėliai. Juos vienija bendras bruožas: jie beveik visi tvirtina, kad tokių iškamšinių firmų steigimas yra legalus. Gali būti. Tačiau kodėl šitiems asmenims tokių firmų prireikė? Kokiems tikslams jos tarnauja, jei ne išsisukti nuo valstybinių mokesčių“, – įsakmiai klausė Bolivijos miesto La Paso laikraštis.
„Skandalas sukrėtė ir Islandiją, kurioje drama toli gražu dar nepasibaigusi, – teigė Švedijos dienraštis „Upsala Nya Tidning“. Nuo pat finansų krizės Islandijoje žiauriai nekenčiama visa, kas leidžia įlindus į urvą išvengti mokesčių.“
Ar ta pasitraukusio vyriausybės vadovo žmonos ofšorinė firma buvo ar nebuvo legali, dabar visiškai nesvarbu – tiems, kuriems patikėtas atsakingas postas, šią akimirką nuleidžiama užuolaida. „Panama Papers“ paviešinimas tikrai ves prie to, kad ir kitose demokratijose pasikeis vadovai.
Gali būti, jog ateityje sumažės ir diktatorių galimybės vedžioti savo tautą už nosies“, – rašė Upsalos dienraštis.
Brazilijos dienraštis „O Povo“ pabrėžė, kaip skirtingai į skandalą reagavo Islandija ir Brazilija.
„Jeigu pastarojoje viskas kaip galima ilgiau nuginčijama, nors įrodymai aiškūs, ir iš visų jėgų vilkinama valstybės prezidentės Dilmos Rouseff apkaltos procedūra, tai Islandijoje pakako dvi dienas trukusių gatvės protestų, kad ministras pirmininkas Sigmunduras Gunnlaugssonas būtų išprašytas iš pareigų“, – pažymėjo Brazilijos laikraštis.
Londono dienraštis „Guardian“ neigiamai atsiliepė apie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono bandymą paaiškinti, kad jo tėvo, dabar jau Anapilin išėjusio, verslininkiška veikla vadinamosiose „mokesčių oazėse“ tebuvo „privatus jo paties reikalas“.
Taip pat ir finansų ministras George`as Osborne`as „neleistinai išsisukęs iš klausimo, ar jo paties finansiniai sandoriai nebuvo vykdomi mokestinėse oazėse“, rašė Londono „Guardian“.
O jau minėtojo dienraščio „Wall Street Journal“ redaktoriai sutiko, kad vyriausybės turi teisę ir prievolę įgyvendinti savo šalies valstybinių mokesčių įstatymus. Tačiau sunku įžvelgti, kad pagrindinis klausimas šioje istorijoje yra tas, ar visi, turintys firmą Panamoje, sumokėjo teisingą mokesčių sumą.
Gerokai svarbesnis klausimas yra tas, kaip toks didelis skaičius valstybės pareigūnų tokiame dideliame skaičiuje vyriausybių sugebėjo sukaupti tokias dideles sumas pinigų.
„Būtų klaida per anksti susiaurinti žvilgsnį ir atkreipti dėmesį tik į mokesčių vengimą, kuris yra mėgstamas politinės klasės arkliukas. Tačiau šiuo atveju tai būtų dėmesio nukreipimas nuo tikros naujienos – būtent, kokios didelės yra politinės klasės veikėjų pajamos ir kaip toli išsklaidytos jų bankų sąskaitos“, – baigė savo vedamąjį Volstryto žurnalo redaktoriai.
Taigi, anot jų, didesnė problema už valstybinių mokesčių vengimą yra labai dideli valstybės tarnautojų turtai. Iš kur jie, „tarnaudami“, tarkim, neturtingai valstybei, tiek daug jų „užsidirbo“?
Apžvalga skambėjo LRT RADIJO eteryje.
