Nuomonės

2021.01.27 14:40

Vytautas Plečkaitis. Europos Sąjungos pragmatikai prieš ES vertybininkus

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios akto signataras, LRT.lt2021.01.27 14:40

Nepaisant Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir Lenkijos prezidento A. Dudos reikalavimų nubausti Kremlių įvedant papildomas sankcijas Rusijai dėl A. Navalno suėmimo, didžioji dauguma ES narių tam nepritarė ir sankcijų klausimo net neaptarė, nustumdama jo sprendimą ateičiai.

Neatšauktas ir ES diplomatijos šefo J. Borrellio vizitas į Maskvą, kur jis turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu ir, tikriausiai, su V. Putinu. Dar pora valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministras H. Maasas, kaip pastebi „Deutsche Welle“, pareikalavo, kad J. Borrellis turi atsižvelgti į 27-ių ES šalių nuomonę ir pareikalauti, kad A. Navalnas ir kiti suimti (daugiau kaip 300) demonstrantai būtų paleisti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Z. Rau įtikinėjo pragmatikus kolegas, kad iš pradžių reikėtų nuvykti į Kijevą ir tartis dėl bendrų veiksmų prieš Maskvą. Ir kartu su naujuoju JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu derinti bendrą ES ir JAV poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau toks lenkų ministro pasiūlymas didelio entuziazmo nesulaukė.

Panašu, kad JAV dabar turi daug rūpesčių šalies viduje, negali tiek daug dėmesio skirti Navalnui, kaip Lenkija ar Baltijos šalys. Kita vertus, ES siekia turėti savo užsienio politiką, atitinkančią jos pačios interesus, kuriuos ES šalys nevienodai supranta. Todėl nebūtinai visi klausimai, didžiųjų ES šalių nuomone, turi būti derinami su JAV administracija. Joms rūpi ir tai, kad Rusija su visais energetiniais resursais nenuslystų į Kinijos glėbį, palikdama Europą „ant ledo“.

J. Borrellis, atsakydamas į oponentų kritiką, ministrų susitikime sakė, kad jam nėra priimtina ultimatumų politika ir, jo manymu, su Rusija reikia kalbėtis. Ar iš tų kalbų bus naudos, pasimatys jau kitą savaitę.

Verta prisiminti, kad praėjusį rudenį ES jau pritaikė Maskvai sankcijas – areštavo Vakaruose esantį turtą šešių Rusijos piliečių, kurie buvo įtarti dalyvavę Navalno nuodijimo operacijoje. FSB vadovas A. Bortnikovas jau seniai dėl karo Ukrainoje įtrauktas į juodąjį ES sąrašą, o dabar sankcijomis apdalinti V. Putinui artimi jo kanceliarijos asmenys – A. Jarinas bei „Rosatom“ vadovas S. Kirijenka.

Taigi, Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrų pragmatikų požiūris dėl santykių su Maskva laimi prieš tuos, kurie kelia žmogaus teisių klausimą Rusijoje (matyt, ir Baltarusijoje). Nors žodžiais ir diplomatiniais demaršais Vakarai reikalauja suimto opozicionieriaus A. Navalno paleidimo. Baltijos šalių ir Lenkijos nepalaikė nei Rusijos kaimynė Suomija, nei Vyšegrado, nei Skandinavijos šalys, jau nekalbant apie labiau į vakarus nuo Rusijos nutolusias ES valstybes. Rytinio ES pakraščio ketvertukas – Baltijos šalys ir Lenkija – ne pirmą kartą lieka vienos, akcentuodamos vertybinius užsienio politikos momentus.

Tuo tarpu Vakarų šalims nuo seniausių laikų yra būdingas pragmatinis požiūris ir užsienio politikos suvokimas kaip vidaus politikos tąsa, turinti tarnauti ir atstovauti valstybės interesams, siekti gerovės pirmiausia savo šaliai.

Baltijos šalių ir Lenkijos nepalaikė nei Rusijos kaimynė Suomija, nei Vyšegrado, nei Skandinavijos šalys, jau nekalbant apie labiau į vakarus nuo Rusijos nutolusias ES valstybes. Rytinio ES pakraščio ketvertukas – Baltijos šalys ir Lenkija – ne pirmą kartą lieka vienos, akcentuodamos vertybinius užsienio politikos momentus.

Būtent, išeidama iš savų valstybinių interesų apsirūpinti pigesniais energetiniais resursais, kol tai įmanoma, Vokietija, nepaisydama spaudimo iš JAV ir to paties ES ketvertuko pasipriešinimo, remia dujotiekio „Nord-2“ tiesimą. Vokiečių politikai suvokia ir apie tai atvirai kalba, kad, uždarius atomines elektrines šalyje (o už tai pasisako visos didžiosios VFR partijos, todėl naujos atominės elektrinės nėra ir nebus statomos), vokiečių ekonomikai ims trūkti energetinių išteklių. Neišvengiamai kils iš JAV transportuojamų skalūnų dujų kainos, o jos ir dabar gerokai brangesnės už rusiškas dujas. Grynas pragmatizmas ir ekonominis valstybės interesas stumia Vokietiją remti dujotiekio „Nord-2“ užbaigimą tikintis, kad naujasis JAV prezidentas J. Bidenas nebus toks griežtas, kaip eksprezidentas D. Trumpas. Nors garantijų dėl to nėra.

Neatsitiktinai prieš porą savaičių išrinktas Krikščionių demokratų sąjungos vadovas, Angelos Merkel šalininkas A. Laschetas, galintis užimti kanclerės A. Merkel vietą (nors nebūtinai), jau pasisakė dėl „Nord-2“. Viename interviu tiesiai pasakė, kad šis dujotiekis Vokietijos ekonomikai reikalingas, todėl Vokietija juo rūpinasi. Ar vokiečiams ir kitiems ES pragmatikams pavyks apsirūpinti pigesnėmis rusų dujomis, dar nėra aišku, nes amerikiečiai išplėtė sankcijas dujotiekio projekte dalyvaujančioms Vakarų firmoms ir nemažai jų iš šio projekto pasitraukė. Tačiau interesų kova ES viduje tarp pragmatikų ir vertybininkų vyksta toliau, vis labiau akcentuojant savus interesus. Matyt, dėl to pasitikėjimas ES Vakarų visuomenės akyse menksta. Tai liudija ir dešiniajai priskiriamo vokiečių savaitraščio „Focus“ skaitytojų apklausa: daugiau kaip 60 proc. „Focus“ skaitytojų netiki ES ateitimi ir tik 17 proc. jai pranašauja sėkmę.

Prie tokio vertinimo nemažai prisideda ir ne itin solidari politikų kova su pandemija. Pragmatinės politikos šalininkai ima savarankiškai ieškoti vakcinos tiekėjų ir didesnių garantijų iš vakcinos tiekėjų. Vyšegrado grupei priklausanti Vengrija netgi ieško galimybių vakciną pirkti iš Rusijos, nes nepasitiki Briuselio gebėjimais gauti vakciną greitai ir suderėtu laiku.

Populiariausi