Nuomonės

2021.01.23 09:08

Mykolas Drunga. JAV prezidentu tapo nuobodybė?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2021.01.23 09:08

Šįkart užsienio spaudos apžvalgą skirsiu gausybei atsiliepimų apie sausio 20 d. įvykusią naujojo Amerikos prezidento inauguraciją. Išties tų atsiliepimų tiek daug ir įvairių, kad būtina daryti atranką, tad susitelksiu tik į tris protingai skambančius komentarus.

Pradėsiu nuo Haifoje gimusio, dabar Amerikoje dirbančio žurnalisto Yuvalio Levino pasisakymo JAV konservatorių dvisavaitiniame žurnale „National Review“:

„Donaldo Trumpo ten nebuvo, nes jis, skirtingai nuo visų prezidentų po Andrew Jacksono, nusprendė, kad jam tiesiog nėra jokio noro ar reikalo dalyvauti savo įpėdinio inauguracijoje.

Bet paties D. Trumpo tądien irgi niekas įsakmiai nepaminėjo. Kai kurios Joe Bideno užuominos nurodė į krizės atmosferą, kurioje jam, J. Bidenui, teko perimti prezidento pareigas.

Tačiau kai reikėjo pasisakyti konkrečiau, J. Bidenas kalbėjo apie virusą ir apie minią, kuri šturmavo Kapitolijų, apie žmones, kurie balsavo už jo oponentą paskutiniuose rinkimuose, bet vardu ir pavarde jis D. Trumpo neužsiminė.

Mūsų politiniai lyderiai susirinko be D. Trumpo, kad pakeltų jo pirmtako viceprezidentą į prezidentus – lyg ir perimdami bei tęsdami tai, ką buvo pradėję, bet nebuvo baigę, – rašė Y. Levinas ir tęsė:

Tikrai tame yra kažkas raminančio, bet kartu yra ir kažkas grasinančio. Juk jėgos, iškėlusios D. Trumpą į valdžią – stiprus pasipiktinimas Amerikos politine klase, gilus susvetimėjimas ir nepasitenkinimas, kvailų aistrų mišrainė, vadinama populizmu – šios jėgos netapo nei veiksmingai integruotos į mūsų politinę savimonę, nei į jas atsiliepta, nei jos patenkintos ar išsklaidytos.

Netvarkingas, pažeistas D. Trumpo būdas kai kuriuos jo šalininkus įstūmė į baimę sukeliančią, save naikinančią fantazijų karalystę, kurioje tie Trumpo šalininkai neturi teisės būti priimami už tikrą pinigą.

Tačiau daugumą jų ir daugumą jiems rūpimų dalykų ne tik D. Trumpas, bet ir jo oponentai paliko be atsakymų ir be sprendimų.

O nemaža dalis kairiųjų rinkėjų taip pat alsuoja savo rūšies populizmu, kuris irgi norės tarti žodį formuojant mūsų politikos ateitį.

J. Bideno pirmosios kaip prezidento kalbos tema buvo ne grįžimas į normalybę, – taip žmonės dažnai apibūdindavo jo rinkimų kampanijos pagrindinę temą, – bet vienybės atkūrimas. Vieningumo alkis, solidarumo politikos troškimas šalia mūsų ilgalaikės laisvės politikos iš tiesų yra labai svarbus aspektas to populizmo, kuris dabar veikia amerikiečių politiką.

Vienybės troškimas ironišku būdu varo kai kurias labiausiai skaldančias populizmo atmainas tiek kairėje, tiek paskutiniu metu ir dešinėje. Taip yra dėl to, kad apie vienybę lengviau kalbėti nei ją išties įgyvendinti.

Jos paprastai negalima paversti realybe apibūdinant kai kurias grupes (pvz., elitus arba imigrantus arba turčius arba D. Trumpo šalininkus) kaip vienybės priešus ir kviečiant šalį susiburti prieš juos.

Ją reikia įgyvendinti randant bendrą siekį ar bent jau įvardijant visus amerikiečius jungiantį tikslą, kurio būtų siekiama per derybas ir prisitaikymą ir padedant įvairiems mūsų visuomenės sluoksniams to tikslo siekti kartu.

Dėl savo ilgos kaip įstatymų leidėjo patirties, J. Bideno priėjimas prie šito iššūkio bus praktiškesnis nei jo pirmtakų, ir tai tik į gera. Jis, rodos, supranta, kad vienas raktas į vienybės iššūkį yra sumažinti mūsų politikos temperatūrą – padaryti ją žmoniškesnę ir mažiau liguistai įdomią.

Jo inauguracinė kalba nebuvo auksaburniška ar net įsimintina, bet ji labai pasitarnavo jo tikslams ir jam pačiam. Jis atrodo nori politiką padaryti vėl nuobodžią, bent jau tiems, kuriems politika yra nusibodusi“, – rašė Y. Levinas neokonservatorių žurnale „National Review“.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ taip pat pažymėjo, kad Joe Bidenas „įkėlė skvarbų šauksmą už Amerikos vienybę į savo pirmos prezidentinės kalbos patį centrą ir tuo pasirodė ne tik nuoširdus, bet ir optimistiškas.

Vis dėlto pelenai D. Trumpo sukelto gaisro dar ilgai žėruos. Daugiau nei pusė respublikonų laiko lapkritį įvykusius rinkimus sumanipuliuotais ir todėl abejoja naujojo prezidento legitimumu“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Kita vertus, Lenkijos sostinės dienraštis „Gazeta Wyborcza“ džiūgavo: „Pagaliau atėjo karštai laukta akimirka! Ir vėl turime JAV prezidentą, kuris oriai prisiima savo pareigas.

Jis kompetentingas, patyręs, išmintingas, racionalus, ryžtingas, sąžiningas – ir gerbia demokratiją, mokslą, geras manieras, teisę.

J. Bidenas yra ir mūsų prezidentas, nes Jungtinių Valstijų valstybės galva daugeliu atžvilgių yra ir viso pasaulio prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar yra vienintelė karinė galybė, kuri gali visur pasaulyje įsikišti. Pagaliau kol kas niekas dar neįstengia su Amerikos valiuta, finansų rinka, populiariąja kultūra, mokslu ir technologija konkuruoti“, – teigė Varšuvos laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ

Populiariausi