Nuomonės

2021.01.21 10:16

Norbertas Černiauskas. Žiemos vargai

Norbertas Černiauskas, istorikas2021.01.21 10:16

Kai danguje pasirodo pirmosios didelės snaigės, kurios vėliau nukloja rudeninę pilkumą, dažnas gamtos stebėtojas svajingai prisimena Antaną Miškinį ir jo legendinę eilutę „Šiandien taip elegantiškai sninga“, nors ši ir kalba ne apie žiemą, o apie pavasarį. Jau keletas metų kas kartą pasirodžius pirmam sniegui ar spustelėjus speigui daugelis Lietuvoje puola dalintis užfiksuotais šiaurietiškais vaizdais ar įspūdžiais.

O šiemet susidarius palankioms oro sąlygoms, net per karantiną, žmonės puolė džiaugtis žiemos pramogomis – čiuožinėti, slidinėti ar lipdyti besmegenius. Socialiniuose tinkluose galėjome matyti ištisus gyvus briugeliškus žiemos paveikslus. Kelių dienų speigas netapo kliūtimi leistis į žiemišką gamtą, o kai kuriems drąsuoliams išsimaudyti eketėje.


Gražu, kad žmonės moka kūrybiškai pasidžiaugti žiemos malonumais, atsipalaiduoti, bet taip pat būtina atkreipti dėmesį į keletą liūdnesnių žiemos momentų. Išskirtinis džiugesys atėjusiai žiemai rodo, kad šis metų laikas yra vis mažiau natūraliai savas, įprastas, kasdieninis. Tikra Žiema tapo tokia reta svetė, kad ją sutinkame jau ne kaip eilinę sezoninę duotybę, bet labiau kaip netikėtą išimtį ir egzotiką. Akivaizdu, kad jos lieka vis mažiau. Pernai Lietuvoje fiksuota vidutinė sausio temperatūra buvo šilčiausia per 60 metų.

Galima liūdnai pajuokauti, kad jei artimiausiais metais situacija nesikeis, jau dabar galima pradėti rašyti žiemos Lietuvoje istoriją. Šio meto suvokimas ir pati žiemos samprata jau mažų mažiausiai reiškia nebe tai, ką reiškė prieš 20 ar 50 metų. Net kai tariame žiemiškas sąvokas, tokias kaip „šiandien paspaudė šaltukas“ ar „siaučia pūga“, kyla jau visai kitokios asociacijos nei, kad pavyzdžiui kildavo XX a. vidurio žmogui. Šiandienos pradinukams jau nėra savaime suprantama, kad žiema tai yra laikas su sniego pilimis, rogutėmis ar dienomis, kada dėl speigo kartais nereikia eiti į mokyklą (jie tikrai žinos, kad į mokyklą nereikia eiti dėl pandemijos). Tuo tarpu specialius tinklus ar užtvarus, kuriuos dar prieš pora dešimtmečių kelininkai intensyviai statė prie labiausiai užpustomų kelių, jau galima atiduoti į technikos ir inžinerijos muziejus.

Gal kam ir patinka, kad žiemos švelnėja ar pilkėja. Tačiau, vietoje raudonojoje knygoje atsidūrusios lietuviškos šiaurės, kuri mūsų geografinėje erdvėje vis rečiau puošia ketvirtąjį metų laiką, randasi vos ne penkių mėnesių pilkaniūris sezonas, kuris nepasižymi nei Miškinio, nei kitokia elegancija. Koks galėtų būti šio komentaro moralas? Nesinori šių pokyčių ideologizuoti ar dramatizuoti. Tiesiog kol žiema dar retsykiais parodo savo gniaužtus vertėtų dar ir dar kartą pagalvoti, ką galima padaryti, kad atidėtume žiemos istorijos rašymo pradžią ir netaptume pilkaniūrio dalimi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi