Nuomonės

2020.12.31 14:52

Mykolas Drunga. Abraomo palikimas

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.12.31 14:52

Žvilgtelėkime į religinius dalykus, ir dargi ne kalėdinius, o tokius, kuriems Jėzaus, pagal krikščionišką tikėjimą Išganytojo, gimimas Betliejuje paruošė kelią, pasibaigusį Išganytojo kančiomis ir mirtimi ant kryžiaus.

Drauge prisiminkime, kad Jėzaus buvimo ir nueito žemiško kelio pripažinimas jungia krikščionis su žydais ir musulmonais.

„Žydų ritualinė vonia iš Jėzaus laikų rasta Getsemanėje“ – šiomis dienomis skelbia Tel Avivo dienraštis „Ha`aretz“ ir kiti laikraščiai ir priduria, kad „tai toje vietoje vykusios veiklos per vadinamąjį Antrosios Šventyklos periodą pirmasis archeologinis įrodymas“.

O nepriklausomo katalikų dienraščio „Croix International“ žurnalistas Charlesas Collinsas rašo, kad toji vieta yra Alyvų darželis Getsemanės sode, kur Jėzus kentėjo prieš suėmimą, nuteisimą ir nukryžiavimą. Getsemanė hebraiškai reiškia „alyvuogių spaudykla“.

„Pagal žydų įstatymą, kai gamini vyną ar alyvų aliejų, pats turi būti tyras“, – sakė Izraelio senovės reliktų valdybos atstovas archeologas Amitas Re`emas per gruodžio 21 d. vykusią spaudos konferenciją.

„Užtat yra didelė tikimybė, kad Jėzaus laikais toje vietoje buvo alyvų spaudykla. Tai pirmasis archeologinis domuo, siejantis šią vietą su ją išgarsinusiu bibliniu pasakojimu.

Nors nuo 1919-ųjų ir vėliau čia būta keletą kasinėjimų ir radinių – nuo Bizantijos ir Kryžiaus karų ir kitų erų – nebuvo nė vieno ženklo iš Jėzaus gyvenimo laikų – ničnieko! Ir tada archeologui kyla klausimas: ar yra archeologinių liudijimų, patvirtinančių Naujojo Testamento pasakojimą, o gal tai vyko kitur?“ – sakė Amitas Re`emas laikraščiui „Times of Israel“.

Jis pridūrė, kad rasti ritualines vonias Izraelyje nėra reta, tačiau rasti tokią viduryje laukų reiškia, kad ji buvo naudojama ritualinio apsivalymo tikslais žemės ūkio kontekste.

„Šitos vonios, tada nesusietos su jokiais pastatais, radimas ko gero liudija čia prieš 2000 metų buvus ūkį, kuris galbūt gamino aliejų arba vyną“, – sakė A. Re`emas.

Vonia buvo atrasta dabar statant tunelį, jungiantį Getsemanės bažnyčią – taip pat žinomą kaip Kančių bažnyčia ar Visų tautų bažnyčia – su nauju svečių centru.

Bažnyčiai vadovauja Šventosios Žemės Pranciškonų Globa, o kasinėjimus atliko Izraelio senovės reliktų valdyba kartu su įstaigos „Studium Biblicum Franciscanum“, pranciškonų tyrimų instituto šalia Getsemanės bažnyčios, studentais.

Dabartinė bazilikos statusą turinti bažnyčia pastatyta tarp 1919 ir 1924 metų. Joje yra akmuo, ant kurio Judas, sakoma, meldėsi prieš savo suėmimą ir po to, kai Jėzų išdavė.

Statant šią bažnyčią rastos liekanos iš Bizantijos ir Kryžiaus karų laikų bažnyčių. Tačiau per naujausius iškasinėjimus rasta ir anksčiau nežinomos šeštojo šimtmečio bažnyčios, naudotos mažiausiai iki aštuntojo šimtmečio, liekanų.

Pastaroji bažnyčia turėjo akmenines grindis ir pusskliaučio formos apsidę su gėles vaizduojančia mozaika. Jos centre turėjo būti altorius, kurio pėdsakų nerasta. Graikišką grindyse įrašą iš septintojo aštuntojo šimtmečio dar ir šiandien galima pamatyti.

Jame parašyta: „Kristaus Dievo mylėtojų, kurie gavo Abraomo auką, atminčiai ir poilsiui, priimkite savo tarnų auką ir duokite jiems nuodėmių atleidimą. Amen“. Tekstas papuoštas dviem kryžiais – vienas tarp žodžių „Kristaus“ ir „Dievo“, antras prieš „Amen“.

Archeologai taip pat rado didelės viduramžių slaugos ligoninės ar vienuolyno šalia Bizantijos laikų bažnyčios liekanų. Šis statinys turėjo įmantrią kanalizacijos sistemą ir dvi dideles šešių ar septynių metrų gylio cisternas, papuoštas kryžiais.

Izraelio senovės reliktų valdybos darbuotojas Davidas Yegeris sakė, jog šis atradimas rodo, jog krikščionys lankėsi Šventojoje Žemėje ir valdant musulmonams.

„Įdomu, kad bažnyčia buvo naudojama ir galgi net buvo pastatyta tokiu metu, kai Jeruzalę valdė musulmonai, o tai rodo, kad krikščionių piligrimystės į Jeruzalę tęsėsi net ir per šį periodą“, – teigė jis.

Pranciškonų kunigas Francesco Patton, vadovaujantis Šventosios Žemės Pranciškonų Globai, sakė, jog šie iškasinėjimai „patvirtina su šia vieta susijusios krikščioniškos atminties ir tradicijos archaiškumą“.

Per spaudos konferenciją jis sakė, jog Getsemanė yra maldos, smurto ir susitaikymo vieta.

„Tai maldos vieta, nes čia Jėzus ateidavo pasimelsti, ir tai vieta, kurioje jis meldėsi po paskutinės vakarienės su savo mokiniais tuoj prieš būdamas areštuotas.

Šioje vietoje milijonai piligrimų kasmet sustoja pasimelsti tam, kad mokytųsi ir suderintų savo valią su Dievo valia. Tai taip pat ir smurto vieta, nes čia Jėzus buvo išduotas ir suimtas.

Galop, tai susitaikymo vieta, nes čia Jėzus atsisakė naudoti smurtą tam, kad reaguotų į neteisingą jo suėmimą“, – sakė tėvas F. Pattonas.

Anot A. Re`emo, kasinėjimai Getsemanėje yra „pirmaujantis pavyzdys to, ką Jeruzalės archeologija sugeba geriausio, būtent įvairias tradicijas ir tikėjimus jungti su archeologija ir istoriniais įrodymais“.

„Neseniai atrasti archeologiniai reliktai bus įjungti į šiuo metu toje vietoje statomą svečių centrą ir eksponuojami turistams ir piligrimams, kurie, tikimės, netrukus grįš aplankyti Jeruzalės“, – sakė archeologas.

Straipsnis žydiškame laikraštyje „Ha`aretz“ gausiai iliustruotas citatomis iš Luko, Mato ir Morkaus evangelijų, taigi krikščionių Naujojo Testamento. Verta prisiminti, jog žydų, krikščionių ir musulmonų religijos, kilusios iš Abraomo, turi daug ką bendro – jos visos išpažįsta vieną Dievą, nors jį skirtingai įsivaizduoja.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt