Nuomonės

2020.12.05 08:13

Mykolas Drunga. Pandemija vienija sveikapročius

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.12.05 08:13

Žvilgsnis į labai plačią pasaulio spaudos panoramą rodo nuostabų dalyką: dėl koronaviruso pandemijos įveikimo tarp rimtų laikraščių esminio nuomonių skirtumo beveik nėra.

Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ džiaugėsi, kad „paskelbtieji skiepai pagaliau atveria kelią iš koronaviruso pandemijos išbristi. Europos vaistų agentūra pranešė greitai aprobuosianti pirmąsias vakcinas. Vadinasi, ji sparčiau eina prie reikalo nei įprasta.

Tai buvo įmanoma dėl to, kad farmacijos bendrovės jau per savo pačių tyrimus visais svarbiais duomenimis dalijosi su vaistų kontrolieriais. Taip laimėta daug laiko.

Visi proceso dalyviai spaudžia greičio pedalą gerai žinodami, kokia didelę reikšmę efektyvūs skiepai turi. Tai visais atžvilgiais pateisinama tol, kol saugumo atžvilgiu nieko neaukojama“, – rašė Nyderlandų sostinės laikraštis.

Belgijos sostinės dienraštis „Standaard“ teigė, jog „kovoje su koronavirusu dabar pagrindinis dėmesys krypsta nuo skiepų kūrimo link strategijų – kaip juos kuo greičiau ir kiek galima didesniam žmonių skaičiui padaryti prieinamus.

Laimei, pirmųjų žingsnių jau bus galima imtis per ateinančias kelias savaites, net jeigu į kai kuriuos klausimus dėl skiepų efektyvumo dar neatsakyta.

Normaliais laikais dėl jų leidimo vartoti dar būtų galima palaukti. Bet dabar vakcinos išplatinimas bus precedento neturintis iššūkis, kuris gali trukti didesnę ateinančių metų dalį.

Be to, dar vis neaišku, ar ir kaip greitai įvairių šalių priimtas koronaviruso plėtros suvaldymo priemones bus galima atšaukti“, – rašė Briuselio laikraštis.

Vokietijos kairiųjų liberalų dienraštis „Frankfurter Rundschau“ irgi pažymėjo, kad po skiepų kūrėjų varžybų dabar prasidėjo varžybos dėl masinio skiepijimo pradžios.

„Čia lieka daug klausimų. Iš kur skylėtoje sveikatos apsaugos sistemoje tarsi iš rezervo staiga išdygs personalas, kuris milžiniškose salėse kasdien paskiepys po tūkstančius žmonių?

Ar teisinga tokiu laiku, kuomet prieinama tik viena iš kelių laukiamų skiepijimo technologijų, pradėti nuo vyresniųjų žmonių? Gal kita vakcina jiems tinka geriau“, – klausė Frankfurto laikraštis.

Londono dienraštis „Times“ pažymėjo, kad „net jeigu vakcina nuo COVID-19 gali būti raktas į sugrįžimą prie normalybės, kol kas dar laukia ilgas ir sunkus pereinamasis laikotarpis, per kurį dalis gyventojų buvo paskiepyti, o kita dalis – ne. Jų santykinės laisvės ir galimybės gali tapti viena didžiausių politikos temų 2021-aisiais.

Jau dabar įprasta, kad tarptautiškai keliaujantieji su savimi turi neformalius sveikatos pasus, o daugelis Afrikos valstybių kaip įvažiavimo sąlygos reikalauja pažymėjimo, kad skiepytasi nuo geltonojo drugio.

Gali būti, kad daugelis valstybių panašiai elgsis ir su COVID-19. Skrydžių bendrovės gali būti tarp pirmųjų, kurios pareikalaus skiepijimosi įrodymų.

Didesnių problemų sulauks barai, naktinis gyvenimas, teatrai ir sporto renginiai, kurių atžvilgiu gali būti sunku įgyvendinti lankymo apribojimus.

Kai kurios renginių vietos net gali ištraukti sau naudos iš to, kad tuos apribojimus ignoruoja. Bet taip jos tampa užsikrėtimo židiniais“, – pastebėjo Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.

Paryžiaus dienraštis „Monde“ taip pat pritarė teiginiui, kad „praeis dar daug budraus laukimo mėnesių, kol bus galima patvirtinti, jog skiepai, kokius sukūrė bendrovės „Biontech“, „Pfizer“ ir „Moderna“, iš tiesų yra efektyvūs ir saugūs.

Ateitis parodys ir tai, ar koronaviruso krizė šios naujos technikos dėka, į kurią įdėta daug laiko ir energijos, priartins didesnę medicinos revoliuciją ir parodys, jog ir kitos ligos, kaip antai vėžys, su tokiomis vakcinomis gali būti įveiktos“, – rašė Prancūzijos laikraštis.

„Ar su skiepais jau viskas bus gerai?, – klausė Pekino dienraštis „Huanqiu Shibao“ ir atsakė, - jokiu būdu. Reikės daugelio mėnesių, kol kiekvienas to norintis galės būti paskiepytas. Antra, pandemijai įveikti nepakaks, kad skiepijimo sulauks tik amerikiečiai ar kinai.

Tarptautinis bendradarbiavimas turi svarbų vaidmenį ir čia Kinijos indėlis gali būti labai reikšmingas. „Pfizer“ skiepų sandėliavimas ir transportavimas laikantis -70 Celsijaus temperatūros kelia didelius reikalavimus, ir daugybei besivystančių šalių tai galėtų sudaryti techninę kliūtį.

Kai kurie daug žadantys skiepai iš Kinijos, pasiekę trečiosios testavimo fazės pabaigą, gali būti sandėliuojami prie temperatūros nuo 2-jų iki -8-ių laipsnių. Tai svarbus aspektas. Kova su pandemija gali būti vykdoma tik su vakcinomis. Iš kurios šalies jie ateina tėra antros eilės klausimas“, – rašė Kinijos sostinės laikraštis.

Stockholmo dienraščio „Expressen“ nuomone, „Kinija tikrai nėra kovos su pandemija pavyzdys. Jei tos šalies politika ir pareigūnai būtų greičiau sureagavę, tai daugelio žmonių gyvybė būtų buvusi išgelbėta. O įvyko taip, kad vietos pareigūnai koronavirusio protrūkį menkino ir žiniasklaidai pateikė melagingus pranešimus apie užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičių.

Tatai aiškėja iš „CNN“ paskelbto konfidencialaus dokumento iš Hubėjaus provincijos. Kinijos vadovybė ilgai stengėsi sudaryti įspūdį, kad ji su viruso plitimu kovojo daug veiksmingiau nei Vakarų šalys. Tačiau klaidos, užtušavimai ir melai rodo, kad Kinijos totalitarine sistema pasitikėti negalima.

Jeigu Vakarų pasaulis ieško pavyzdžių, kaip kovoti su pandemijomis, jam reikėtų žiūrėti į tokias Azijos demokratijas kaip Taivanas ir Pietų Korėja“, – rašė Švedijos laikraštis.

Norvegijos sostinės dienraštis „Aftenposten“ klausė: „Iš kur koronaviruso pandemija iš tiesų atėjo? Tą turėtų išsiaiškinti Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta grupė. Pagrindinis įtariamasis kol kas yra Kinija. Tai ten ši liga buvo atrasta ir ten įvyko pirmieji mirties atvejai.

Tuo tarpu Kinijos žiniasklaida pilna sąmokslo teorijų ir daugybės gandų. Šis informacijos chaosas padeda Kinijai įsigyti švarų mundurą“, – rašė Oslo laikraštis.

Lisabonos dienraštis „Publico“ teigė, jog „greitas skiepų nuo COVID-19 sukūrimas yra vilties ženklas, tačiau esama ir abejonių. Didysis klaustuko ženklas ryšium su pasiskiepijimu nuo COVID-19 yra logistika.

Bendrovių „Pfizer“ ir „Biontech“ vakcina reikalauja nepertraukiamos gilaus įšaldymo grandinės. Be to, jau pats paskiepijimų organizavimas kelia milžinišką iššūkį sveikatos apsaugos sistemai“, – rašė Portugalijos sostinės laikraštis.

Grįžtame dar prie Švedijos dienraščio „Expressen“. Jame pranešama ir daugelio kitų skelbiama žinia, kad „britai patvirtino naująją bendrovių „Pfizer“ ir „Biontech“ sukurtą vakciną, todėl jau kitą savaitę britai galės pradėti ir skiepytis.

Europos Sąjungai dar reikia poros savaičių savo sprendimui priimti, tačiau Vokietija jau dabar masiniam skiepijimui rengia oro uostus, parodų rūmus, mugių patalpas, koncertų sales.

Tai rodo, kad šitie skiepijimaisi reiškia milžinišką logistinę užduotį – jau vien dėl skirtingos skiepų sudėties ir jų įvairuojančių reikalavimų transporto ir sandėliavimo temperatūros atžvilgiu.

Tai vyriausybėms kainuoja pinigų. Tačiau ilgai besitęsianti pandemija kainuoja gerokai daugiau negu keletas galingų šaldiklių“, – rašė Švedijos sostinės laikraštis.