Nuomonės

2020.12.02 10:37

Aistė Paulina Virbickaitė. Gyvybiškai nebūtini būtini dalykai

Aistė Paulina Virbickaitė, menotyrininkė, LRT.lt2020.12.02 10:37

Prieš keletą dienų portalai pasipuošė maždaug tokiomis antraštėmis: ministras Aurelijus Veryga skeptiškai vertina pasiūlymą atsidaryti muziejams: tai nėra gyvybiškai būtina. Ir čia aš nutrūkau nuo savo pačios pavadėlio. 

Prasidėjus antrajam karantinui, griežtai sau pažadėjau – nesipiktinsiu. Tiesiog darysiu tai, ko reikalaujama karantino situacijoje, nebumbėdama, nesiveldama į diskusijas, nekvestionuodama valdžios veiksmų ir prisakymų. Ne todėl, kad visi valdžioje esančiųjų veiksmai atrodytų suprantami, skaidrūs ir keltų pasitikėjimą. Tam, kad pataupyčiau savo laiko ir, žinoma, nervų. Man visai gerai sekėsi! Kol ministras neprakalbo apie gyvybiškai nebūtinus muziejus, o nebūtini dalykai man dažnai atrodo kaip tik patys būtiniausi.

Ar turėtų muziejai atsidaryti esamoje situacijoje – nežinau, argumentų yra tiek „už“, tiek „prieš“. Taip, muziejų lankymą galima paversti gana saugiu, bent jau saugesniu nei apsipirkimas prekybos centre. Bet tuomet į muziejų važiuos jo darbuotojai, kurie ten bendraus tarpusavyje ir su atvykusiais žiūrovais, užuot visi draugiškai sėdėję namuose. Taip, muziejai visiškai arba iš dalies išlaikomi valstybės, tad gali ir pakentėti nedirbę. Bet kas tuomet mus guos ir leis pasidžiaugti ne tik meno kūriniais, bet ir visiems prieinamomis plačiomis erdvėmis, kuriose tiesiog malonu būti? Ar tikrai gerai, kad vienintele galimybe išeiti iš savo neretai gana ankštų namų pasidžiaugti viešų erdvių tūriais ir pasižmonėti lieka kelionė į prekybos centrą?

Greičiausiai yra ir kitų „už“ ir „prieš“, bet pateiktas vienas vienintelis: „muziejai nėra gyvybiškai būtini“. Ar tai gera pamoka visam gyvenimui vaikams? Ar tinkama žinutė suaugusiems? Tik priminsiu, kad tuo pat metu valstybė leidžia didžiulius pinigus tam, kad populiarintų kultūrą, įvairiausiais būdais artintų ją prie žmogaus. Gal reiktų atskiro projekto, kultūrą artinančio prie valdžioje esančių piliečių?

Nes kultūra kartais būna gyvybiškai būtina. Man atrodo, to pavyzdį matome šiuo metu, nevaldomai plintant virusui. Žmonės ignoruoja rekomendacijas, tada serga, o tada kai kurie miršta. Ignoruoja todėl, kad pyksta, nepasitiki, yra pavargę. Situacija bent iš dalies būtų geresnė, jei jie matytų daugiau empatijos, mandagumo ir gebėjimo aiškiai reikšti mintis – viso to moko kultūra.

Ar tikrai gerai, kad vienintele galimybe išeiti iš savo neretai gana ankštų namų pasidžiaugti viešų erdvių tūriais ir pasižmonėti lieka kelionė į prekybos centrą?

Jei kultūros tarp valdžios atstovų būtų kiek daugiau, vietoje žinutės „muziejai nėra gyvybiškai būtini“ skaitytume kažką panašaus į „ministras laukia, kol galės apsilankyti muziejuje“. Tekste po tokia antrašte būtų kalbama apie tai, kokie svarbūs muziejai mūsų kultūriniam (kai kurie tyrimai rodo, kad ir psichologiniam) gyvenimui, kaip visi (įskaitant ir ministrą) pasiilgo muziejų lankymo, kaip visi (įskaitant ministrą) yra dėkingi muziejams už norą prisidėti prie šviesesnės, geresnės atmosferos šiuo visuomenei sunkiu metu, ir kaip laukiama, kol situacija bent truputį pagerės ir muziejai pagaliau galės atsidaryti.

Galutinė žinutė būtų lygiai ta pati kaip dabar – „ne“, bet rezultatas būtų gerokai kitoks. Tai nebūtų nuskambėję kaip muziejų menkinimas; nebūtų įžeisti nieko blogo šaliai nelinkintys muziejų darbuotojai; nebūtų supykdyti muziejų atsidarymo laukiantys lankytojai. Kultūringai suformuluota žinute jie nesipiktintų ir nesiskųstų, kad plaukų kirpimas ar manikiūras taip pat nėra gyvybiškai būtini. Tai perskaičiusios kirpėjos nevadintų tokių besipiktinančių pavydžiais kvailiais ir nesakytų, kad niekam nereikalingi tie jūsų muziejai, dėl manęs gali niekada neatsidaryti. Trumpai tariant, tokia žinutė sumažino taikos ir ramybės visuomenėje, kur tos taikos ir ramybės ir taip deficitas.

O neramioje ir karingoje atmosferoje gyvenantys žmonės paprastai barasi, vadina kitus kvailiais ir visaip mėgina, jei ne atvirai nesilaikyti, tai bent jau apeiti įstatymus ir rekomendacijas. Tokiu būdu kultūra, ar šiuo atveju konkrečiai – kultūringas kalbėjimas, tampa gyvybiškai būtinas tam, kad atsirastų daugiau pagarbos, įsiklausymo ir pagalbos vienas kitam. Neteko girdėti, kad kur nors to būtų pavykę pasiekti tik barantis, žeminant ir grasinant.

Tiesa, tą pačią dieną, po poros valandų nuo šio pasisakymo, Vyriausybė balsavo už tai, kad muziejams būtų leista atsidaryti nuo gruodžio 10 dienos. Taigi, pasirodžiusi žinutė pati buvo visiškai nereikalinga. Ji tik sukėlė įtampų. Galbūt kai kam atrodo, kad įtampa – gyvybiškai būtina.

Populiariausi