Nuomonės

2020.11.29 09:26

Judėjimo Jung Vilne paradoksas – aukšto lygio literatūros kūrėjai, tapę populistais, rašančiais visiems

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.11.29 09:26

Jung Vilne buvo suburtas 1929 m. Zalmeno Reizeno (1887-1940?), laikraščio „Vilniaus diena“ (jid. Vilner tog, װילנער טאָג), kuriame buvo spausdinama jaunųjų rašytojų kūryba, redaktoriaus. Jung Vilne veiklą daugiausiai organizavo susibūrimo narys, poetas Šmerkė Kačerginskis (1908-1954).

Pastarasis, kaip ir dauguma kitų Jung Vilne narių, buvo kairių, humanistinių pažiūrų – tuo išsiskyrė ir visas literatų judėjimas. Kačerginskis nuolat siekė, kad kūryba atlieptų to meto dvasią, socialinius, visuomeninius pokyčius, ekonomines problemas, turėtų tiesiogines sąsajas su „žydų gatve“, t. y. žydų kasdienybe. Abraomas Suckeveris (1913-2010), vėliau tapęs vienu garsiausių Jung Vilne narių, iš pradžių net nebuvo priimtas į susibūrimą, mat jo poezijoje dominavo gamtos grožis, o tai neatliepė laikmečio socialinių poreikių.

Po paraiškos įstoti į Jung Vilne atmetimo, Kačerginskis Suckeveriui sakė, kad mes gyvenam „plieno, o ne krištolo laikais“ (jid. cait fun štol un ništ kein kristol; צײַט פֿון שטאָל און נישט קײן קריסטאָל).

Čia slypėjo Jung Vilne paradoksas – judėjimo nariai mėgino vienu metu kurti aukšto lygio literatūrą, kuri pati savaime turėtų būti vertinga, ir tuo pačiu būti populistais, rašančiais visiems.

Kitas paradoksas buvo užkoduotas jau pavadinime Jaunasis Vilnius, kurį sugalvojo Reizenas. Pirmiausia, „Vilne“ reprezentavo senąjį, tradicinį žydišką pasaulį, tad prie jo pridėtas „jaunasis“ savaime sukūrė tam tikrą disonansą.

Antra, „Vilne“ nurodė į konkrečia vietą, lokalizavo, tačiau tuo pačiu judėjimas buvo humanistinis ir kosmopolitinis. Jung Vilne vertybių išraišką galima pamatyti ir pirmojo grupės išleisto žurnalo viršelyje: šalia modernistinio fabrikų kaminų vaizdo, kairių pažiūrų įkvėpto saulėtekio, matoma ir senojo pasaulio reprezentacija – viena iš Vilniaus žydų kvartalo gatvių, gaubiama kvartalui būdinga arka.

Atkreipkite dėmesį į memorialinės lentos viršuje esančia graviūrą – tai ta pati gatvė, ta pati arka, o virš jos – žaliuojantis daigas, jung dalis vilnėje.

Nepaisant politinio angažuotumo, grupė stengėsi išlikti atvira visiems. Vienas dvasinių Jung Vilne lyderių JIVO direktorius Maksas Vainraichas (1894-1969) netgi teigė, kad tokiais giliai politizuotais laikais, jaunieji kūrėjai turėtų pirmiausiai tobulėti kultūrinėje erdvėje, o ne rinktis kuo būti – socialistais, sionistais, nacionalistais ar pan.

Šalia minėtų Suckeverio ir Kačerginskio, pagrindiniai Jung Vilne nariai buvo Chaimas Gradė (1910-1982), Šimšonas Kahanas (1905-1941), Perecas Miranskis (1908-1993), Elchananas Vogleris (1907-1969) ir Leizeris Vulfas (1910-1943). Visų jų kūryba skyrėsi ir visi jie turėjo savo nišą judėjime. Suckeveris nenustojo rašyti apie gamtą net prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, taip pabrėždamas išliekamąją tokios poezijos vertę ir aukštesnes tiesas. Už tai jį kritikavo ir iš jo dėl temos pasirinkimo šaipėsi jo bičiulis Gradė, sakydamas, kad pati savaime poezija ar menas neturi jokios prasmės – jie turi atliepti laiko aktualijas.

Pats Gradė rašė apie įtampą tarp tradicinio Toros studijų pasaulio ir sekuliarios kultūros. Kačerginskis, besirūpinęs populistiniais Jung Vilne tikslais, rašė tam tikrus reportažus apie tai, kas vyksta dabar, apie socialinę realybę. Kahanas rašė apie tarpkultūrinius kontaktus tarp lietuvių, romų ir žydų. Miranskis rašė pasakėčias, taip išsiskirdamas iš kitų narių poetų. Vogleris, panašiai kaip ir Suckeveris, rinkosi gamtos tematiką.

Iš grupės išsiskyrė ir Vulfas, kuris rašė labai populiarias literatūrines parodijas – pašaipiai perrašinėjo kitus žydų ir nežydų kūrinius. Tikėtina, kad dauguma šiame pastate apsilankiusių Jung Vilne kūrybos mylėtojų, pirko bilietus į renginius norėdami išgirsti būtent Vulfo kūrybos.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania