Nuomonės

2020.11.25 17:46

Vytautas Plečkaitis. Lenkija ir Vengrija prieš Europos Sąjungą – kam tai naudinga?

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios akto signataras2020.11.25 17:46

Dabartinė Lenkijos valdžia, vadovaujama PiS („Prawo i Sprawiedliwosc“, liet. „Teisė ir teisingumas“) pirmininko Jaroslawo Kaczynskio, ne kartą konfliktavo su Europos Sąjunga (ES) kaltindama ją suvereniteto apribojimu. Šį kartą Lenkijos valdantieji ėmėsi šantažo kartu su Vengrija ir Viktorą Orbaną mylinčiu Slovėnijos vadovu, blokuodami ES biudžeto priėmimą.

Vokietijos įtakingas verslo dienraštis „Handelsblatt“ nurodo, kad šį kartą ginčas dėl ES biudžeto virto ginču dėl valdžios, ideologijos ir ateities kūrimo gairių pagal savo modelį. Ginčas dėl ES biudžeto ir Atkūrimo nuo pandemijos fondo, pasak dienraščio, neapsiriboja pinigais. Kovojama už tai, kad ES netaptų stipria sąjunga, o ES valstybės narės taptų tautinių valstybių sąjunga su savo vidaus rinkomis.

Lenkijos ir Vengrijos valdžia atmeta teisės viršenybės principą ir neketina paklusti ES nustatytoms taisyklėms, tariamai ribojančioms jų šalių suverenitetą. Dabartiniai Lenkijos valdantieji mato pavojų pirmiausia sau, savo valdžios silpnėjimui, ES bandant atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, moterų teisę į abortą, kitaminčių teisių ribojimą valstybinėse masinėse informacijos priemonėse, ES reakciją į moterų judėjimą.

Lenkijos užsienio politika yra iš esmės nukreipta į Europos Sąjungos silpninimą ir tai, anot „Handelsblatt“, labai patinka Kremliui ir Vladimirui Putinui, kuris taip pat trokšta silpnos ir nesutariančios Europos Sąjungos. „Nesantaikos kaulai, nešami Lenkijos valdžios į Europą, palankūs Kremliui, su kuriuo Varšuva kovoja, nors stumia ES į egzistencinę krizę“, – rašo vokiečių apžvalgininkas Matthias Brueggmannas.

Lenkai ir vengrai žaisdami va bank vis labiau netenka gero vardo ir kitų ES šalių pasitikėjimo. Tarp Vakarų valstybių narių bręsta vis didesnis nepasitenkinimas Lenkijos pozicija.

Dienraštis „Die Welt“ viltis deda į kanclerę Angelą Merkel, kuri dažnai randa išeitį iš kebliausių situacijų. Jos dėka Ispanija ir Italija, kurios buvo griežtai nusistačiusios prieš Lenkijos ir Vengrijos aroganciją ir to neslėpė, A. Merkel prašymu sutiko viešai nekritikuoti šių valstybių. Dabar Briuselio biurokratija tikisi, kad A. Merkel dažni pokalbiai telefonu su PiS vadovu J. Kaczynskiu padės rasti dar vieną kompromisą. A. Merkel laikosi principo viską daryti tyliai.

Todėl jos pokalbiai su J. Kaczynskiu viešai neskelbiami. Vengriją A. Merkel siekia izoliuoti nuo kitų ES narių, didžiausią dėmesį skirdama Lenkijai, kurios stabilumu ir demokratiškumu šiuolaikinė Vokietija yra suinteresuota. Bent jau tokios politikos laikosi A. Merkel ir prieš ją buvę demokratinės Vokietijos kancleriai.

Lenkai ir vengrai žaisdami va bank vis labiau netenka gero vardo ir kitų ES šalių pasitikėjimo. Tarp Vakarų valstybių narių bręsta vis didesnis nepasitenkinimas Lenkijos pozicija. Yra manančių ir to neslepiančių aukštų ES pareigūnų bei Vakarų Europos vadovų, kad Europos Sąjunga kur kas efektyviau funkcionuotų be Lenkijos ir Vengrijos. Tačiau laikas, matyt, tokiam sprendimui dar neatėjo. Vis dėlto visiškai jo atmesti nederėtų. Vidinė kova tarp silpnos ir stiprios Europos Sąjungos vyksta nuolat ir, ko gero, aštrėja.

Neseniai ES Tarybos teisininkų grupė parengė planą pakeisti Paramos nukentėjusiesiems nuo pandemijos fondą tarpvyriausybiniu susitarimu ir pinigus padalyti 25 valstybėms, kurios biudžeto neboikotuos, ir taip palikti Lenkiją ir Vengriją be pinigų. Suabejota, kad atsirastų teisinių kliūčių ir tai pakirstų ES prestižą.

Prieš savaitę Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Koks buvo šio vizito tikslas, niekas iš Lietuvos žurnalistų nepaklausė. Matyt, nelabai kam rūpi užsienio politikos reikalai. Juk prezidentai nevažinėja šiaip sau į svečius. Gal ieškojo paramos ES biudžeto blokavimui? To, deja, jau nesužinosim.

Gerai, kad dar būsimas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iškėlė žmogaus teisių klausimą Lenkijoje, teisingai sakydamas, kad Lenkija mums svarbi kaip strateginis partneris, bet žmogaus teisės – ne mažiau svarbios. Lenkijos prezidentas gavo progą išgirsti, kad Lietuva nepritaria moterų teisių ribojimui. Pilietiškumo, kaip ir demokratijos, niekada nebūna per daug.