Nuomonės

2020.11.22 09:02

Žydų gyvenimas Degsnėse – buvo žemdirbiai, tačiau prižiūrėjo proto negalią turinčius asmenis

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.11.22 09:02

Degsnių kaimo gyventojai žydai, šalia neretai žydų kultivuotos žemdirbystės, vertėsi ir dar neįprastesne veikla – prižiūrėjo proto negalią turinčius asmenis. 19 a. antrojoje pusėje kelios kaime gyvenusios šeimos priėmė į savo namus tokius asmenis, o vėliau ši veikla tapo kone viso kaimo pajamų šaltiniu.

Degsniškiams nauda buvo dviguba ‒ protinę negalią turintys asmenys dažnai buvo įdarbinami žemės ūkyje, o už jų išlaikymą prižiūrėtojams mokėjo priglaustųjų artimieji. Darbas tuomet buvo suprantamas kaip terapija, galbūt iš dalies tuo supratimu pasinaudojant labai pragmatiškiems tikslams ‒ nemokamai darbo jėgai gauti.

Tarpukariu už kiekvieną žmogų su protine negalia prižiūrėtojai gaudavo apie 40–70 zlotų per mėnesį. Tai buvo pigiau nei priežiūra ligoninėse, kurių tuomet trūko. Prižiūrimiems žydams degsniškiai taip pat galėjo užtikrinti gyvenimą žydiškoje aplinkoje, tradicinio gyvenimo ritmo ir kašruto reikalavimų laikymąsi, kas taip pat buvo privalumas lyginant su ligoninėmis.

Apie šią degsniškių veiklą daugiausiai informacijos yra išlikę iš tarpukario. Tuomet šia veikla vertėsi 44 šeimos (dvi iš jų galėjo būti lietuvių) ir jie bendrai prižiūrėjo iki 200 proto negalią turinčių asmenų iš Vilniaus, Varšuvos, Lodzės, Balstogės ir kitur.

Įprastai vienoje degsniškių šeimoje gyveno nuo 3 iki 15 priglaustųjų, tačiau vienas kaimo gyventojas, pavarde Trockis, buvo atsakingas už kelias dešimtis jų, galbūt iki 50. Jiems Trockis buvo pastatęs ir atskirą dviaukštį namą.

Ši informacija yra žinoma iš kaimo vizitacijų, kurias buvo įpareigota vykdyti dar 1920 m. gausėjant nusiskundimų apie prastą globotinių priežiūrą bei apgailėtinas jų gyvenimo sąlygas. 1929 m. Degsnes aplankęs valdininkas ataskaitoje rašė apie netinkamas sanitarines sąlygas (tualetų trūkumą, nešvarą) ir grubų elgesį su protinę negalią turinčiais asmenimis.

Beveik kiekviename name jis rado atskirą kambarį su grotomis, skirtą neramių, sutrikusių negalią turinčių žmonių laikymui. Kai kurie pacientai net buvo prirakinti grandinėmis ar suvaržyti saistomaisiais marškiniais.

Ketvirtajame dešimtmetyje spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis, apie apgailėtinas prižiūrimų gyventojų gyvenimo sąlygas Degsnėse, bei apie tai, kad atvykę jų giminaičiai tiesiog nerasdavo savo negalią turinčių artimųjų. Vienu atveju pacientės buvo ieškota ir su policijos pagalba. Ji buvo rasta sunkios būklės, uždaryta neturtingo ūkininko name.

Kadangi nebuvo medicininės proto negalią turinčių žmonių priežiūros sistemos, tokios kolonijos tuomet buvo įprastos. Degsnių atveju tai buvo žydų kolonija, tuo išsiskyrusi iš kitų.

Nepaisant visų nusiskundimų ir netinkamo elgesio su pacientas (kuris buvo plačiai paplitęs ir ligoninėse), Degsnių negalią turinčių asmenų priežiūros modelis tenkino tiek degsniškius, tiek priežiūrai paliktų asmenų artimuosius. Nuo 19 a. antrosios pusės trukusi veikla buvo nutraukta Holokausto.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.

Populiariausi