Nuomonės

2020.11.03 18:41

Vytautas Plečkaitis. Ar Europa gali tapti Jungtinių Valstijų priešu?

Vytautas Plečkaitis, Kovo 11 akto signataras, LRT.lt2020.11.03 18:41

Europos Sąjungos, o tiksliau, Vokietijos, šį pusmetį vadovaujančios Europos Sąjungai (ES), santykiai su Jungtinėmis Valstijomis kaip niekada po Antrojo pasaulinio karo, yra sudėtingi. Prieš porą metų JAV prezidentas D. Trumpas viename iš savo interviu paklaustas, kas yra didžiausias Amerikos priešas, atsakė labai netikėtai: Europos Sąjunga. 

Nemažai politikų ir žiniasklaidos atstovų į tai sureagavo kaip į eilinį JAV prezidento pokštą ar feikinį pranešimą. Lietuvoje jis buvo praleistas pro ausis ir, kiek prisimenu, jokių komentarų nesulaukė.

JAV prezidentas taip sakydamas pirmiausia turėjo omenyje prekybines sankcijas, atsiradusias dėl pakeltų muitų įvairioms ES šalių prekėms ir Europos atsako pakeliant muitus daliai JAV prekių. Pavyzdžiui, dėl europiečių sankcijų itin nukentėjo kompanija „Boeing“, ji patyrė milijardinius nuostolius, jau nekalbant apie smulkesnes JAV įmones.

Kaip nurodo vokiečių žiniasklaida, Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijoje Vokietiją mini šalia Kinijos ir Irano, teigdamas, jog visos jos trokšta jo pralaimėjimo. Galim pridurti, kad oficiali Rusijos žiniasklaida daugiau palaiko respublikonų kandidatą D. Trumpą ir jam simpatizuoja, o demokratą J. Bideną laiko itin antirusišku, tiksliau – antikremliniu.

D. Trumpas, Vokietiją įvardindamas savo priešininke, matyt, turi omenyje tą faktą, kad pagal apklausas, atliktas Vokietijoje, tik 13 proc. vokiečių palaiko D. Trumpo kandidatūrą į JAV prezidento postą. Tai vienas žemiausių D. Trumpo palaikymas tarp Europos šalių.

Vokietijos vyriausybinių sluoksnių nuotaikos yra panašios. Vokietija pergyvenusi itin brutalų 12 metų nacistinį laikotarpį (1933–1945) ir skaudžiai pralaimėjusi karą, neblogai išmoko demokratijos pamokas ir į kiekvieną autoritarizmo linkme einantį valstybės vadovą žiūri su dideliu atsargumu bei nepasitikėjimu. Todėl Vokietijos žiniasklaida negaili kritikos ne tik Lenkijos ir Vengrijos autoritariniams lyderiams ir jų veiksmams. Ji palaiko moterų judėjimą Lenkijoje ir, žinoma, negaili kritikos D. Trumpui, kuris ne kartą užsipuolė vokiečių gerbiamą ir mėgstamą kanclerę A. Merkel.

Kita vertus, Vokietijos užsienio ministras Heiko Maasas paneigė gandus, kad vokiečių vyriausybė remia Bideno kandidatūrą rinkimuose. Kitaip ministras pasakyti ir negalėjo, laikydamasis mandagumo protokolo reikalavimų. Vis dėlto Vokietija turi baimių dėl D. Trumpo pergalės ir šias baimes išreiškia ne tiek oficialūs sluoksniai ar aukštas pareigas einantys politikai, bet ir įtakingi apžvalgininkai, komentatoriai, mokslo žmonės.

Žinomas vokiečių politologas, politikos patarėjas ir ilgametis Harvardo universiteto bendradarbis, turintis 50-ies metų darbo stažą transatlantinių santykių klausimais Karlas Kaiseris Vokietijos radijui (Deutschlandfunk) teigė, kad D. Trumpo pergalė turės didelės įtakos ne tik tolesnei Jungtinių Amerikos Valstijų demokratijos raidai, bet ir Vakarų ateičiai. Jai gresia pokarinės architektūros sunaikinimas.

Pasak Karlo Kaiserio, D. Trumpas, jei bus išrinktas antrai kadencijai, taps visiškai nevaldomas ir darys tokius dalykus, kokių pirmoje kadencijoje daryti nedrįso, bet norėjo daryti.

Vienas iš tokių dalykų gali būti Amerikos pasitraukimas iš NATO, mano vokiečių politologas iš Harvardo. Beje, apie išėjimą iš NATO D. Trumpas savo pirmoje kadencijoje buvo ne kartą užsiminęs. Vokiečių mokslininkas neatmeta ir neramumų galimybės Amerikoje, laimėjus J. Bidenui. Priešrinkiminė įtampa Amerikoje jam primena XX a. septintąjį dešimtmetį – laikus, kai šalį valdė prezidentas J. F. Kennedy, 1963 m. jis buvo nušautas, tačiau nužudymo aplinkybėmis iki šios nėra neišaiškintos.

Kiek keisis JAV užsienio politika, laimėjus J. Bidenui, sunku pasakyti. Tačiau pamažu tampa aišku, kad europiečiams, ypač Vokietijai, vis daugiau teks rūpintis savo ir visos Europos saugumo reikalais, ir atrodo, ji tai darys. Apie tai praeitą savaitę užsiminė Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer. Tik palauks naujų rinkimų į Bundestagą ir naujo (-os) kanclerio (-ės), kuris bus išrinktas kitų metų rudenį.

Populiariausi