Nuomonės

2020.10.31 09:00

Mykolas Drunga. Ar islamas iš prigimties teroristinis?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.10.31 09:00

Prancūzijoje nesiliauja kruvini ekstremistų išpuoliai prieš nekaltus žmones. Ką tai galėtų reikšti?

Po įtariamo islamisto išpuolio ketvirtadienį Nicoje dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ rašė, kad „tik musulmonai gali šiuos klystkeliu pasisukusiuosius suvaldyti. Bet apibendrintas nusistatymas prieš visus musulmonus čia būtų neteisingas.

Vadinamajam „legalistiniam islamui“ dabar atsiveria galimybė parodyti, kad jis priima pasaulietinę Europos santvarką ir jos vertybes. Kas „legalistinį islamą“ laiko pavojingesniu už džihadistinį islamą turėtų persigalvoti.

Galų gale, daugelis musulmonų išties įžvelgia, kad savo tikėjimą jie Europoje gali laisviau praktikuoti nei daugiausia autoritarinėse islamistinėse šalyse“, – pažymėjo Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Galų gale, daugelis musulmonų išties įžvelgia, kad savo tikėjimą jie Europoje gali laisviau praktikuoti nei daugiausia autoritarinėse islamistinėse šalyse

Bavarijos regioninis dienraštis „Passauer Neue Presse“ klausė, „ar tai nebūtų didžiųjų musulmoniškųjų šalių vadovų užduotis dabar savo įtaką ir savo galią panaudoti tam, kad islamistinį terorą sustabdytų?

Kur jie yra, tie prezidentai, karaliai, mulos, kurie bendrai ir tarptautiniu mastu sutelkę jėgas kovotų už tai, kad skerdimas ir žudymas liautųsi? Vietoj to jau diena iš dienos tokie valstybės vadovai kaip Recepas Tayyipas Erdoganas savo kolegą Emmanuelį Macroną apipila srutomis“, – skundėsi Pasau miesto laikraštis.

Pasak kito Bavarijos dienraščio „Munchner Merkur“, „Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas prikišo kelioms Europos Sąjungos valstybėms, kad šios vykdo „kryžiaus žygį“ prieš islamą.

Islamistai Prancūzijoje šiuos žodžius iš Ankaros suprato taip, kaip turėjo suprasti – kaip raginimą nuo krikščioniškų engėjų „apsiginti.“

Kur jie yra, tie prezidentai, karaliai, mulos, kurie bendrai ir tarptautiniu mastu sutelkę jėgas kovotų už tai, kad skerdimas ir žudymas liautųsi? Vietoj to jau diena iš dienos tokie valstybės vadovai kaip Recepas Tayyipas Erdoganas savo kolegą Emmanuelį Macroną apipila srutomis

Ne tik Prancūzija, bet ir visa Europa turi įžvelgti, kad tokie dvasiniai padegėjai kaip R. T. Erdoganas iš išorės įneša neapykantą į mūsų musulmonų bendruomenes“, – teigė Bavarijos sostinės laikraštis.

O dar vieno bavariško laikraščio nuomone, „brolybė kaip Prancūzijos revoliucijos laimėjimas musulmonams nepriklauso. Bent taip atrodo patiems musulmonams. Jie jaučiasi nustumti į pakraščius, ištremti į priemiesčius.

Kas turi arabišką ar šiaurės afrikietišką vardą ir pavardę, dažnai jaučiasi pasmerktas visą gyvenimą trunkančiam galimybių neturėjimui. Tokioje situacijoje gimsta neapykanta ir pasirengimas imtis smurto.

Vokietijoje daugelis problemų panašios, nors ir ne tokios ryškios. Kaip tik dėl to prancūziški santykiai yra mums įspėjimas“, – rašė dienraštis „Straubinger Tagblatt“.

„Su ideologija, kuri pateisina žudymus kaip reakciją į tariamą pranašo įžeidimą, reikia konsekventiškai kovoti, – rašė nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ ir tęsė.

Vokietijoje daugelis problemų panašios, nors ir ne tokios ryškios. Kaip tik dėl to prancūziški santykiai yra mums įspėjimas“, – rašė dienraštis „Straubinger Tagblatt“

Ši ideologija – tai ne tik didžiausias iššūkis Prancūzijai, bet ir visos Europos laisvei. Būtų gerai, jei Vokietijoje būtų įžvelgiama, kad islamizmas sudaro didesnę grėsmę mūsų laisvės ir demokratijos pamatinei santvarkai, nei viena kita aštresnė priemonė koronaviruso plėtrai pristabdyti.

Kova su islamizmu ir yra mūsų laisvės kova“, – teigė Berlyne ir Hamburge leidžiamas laikraštis.

O Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ rašė, kad „daug galvota apie tai, ką pasaulio politikai reiškia daugiašališkumo pabaiga ir Trumpo, Xi, Putino ir Erdogano bei daugybės jų pamėgdžiotojų epocha.

Išaiškėjo, kad didieji fiureriai visai neblogai vienas kitą supranta. Tačiau juose įsikūnijusi politinė kultūra nuodija visuomenę. Laikyti save neklystančiais tapo priimtina: pradedama žodžiais, baigiama nukirstomis galvomis“, – pastebėjo Berlyno laikraštis.

Išaiškėjo, kad didieji fiureriai visai neblogai vienas kitą supranta. Tačiau juose įsikūnijusi politinė kultūra nuodija visuomenę

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ įspėjo, kad „prezidentui Erdoganui leidžiantis į triukšmingus konfliktus su visais įmanomais priešininkais, jo šalis vis giliau sminga į finansų krizę.

Po to, kai Erdoganas jau tūkstančius turkų tempė į teismą vien dėl to, kad šie jį įžeidę, jis leidžiasi suabejoti E. Macrono psichine sveikata, nes Prancūzijos prezidentas pasisakė prieš islamistinį ekstremizmą. Dėl to reikia boikotuoti prancūziškas prekes.

Vokietija taip pat pateko į nemalonę dėl tariamos musulmonų diskriminacijos. Bet tirados iš Ankaros yra tik šalutinė scena dideliam Turkijos ginčui dėl naftos ir dujų gavybos rytinėje Viduržemio jūros pusėje, kur Europos Sąjunga ir visų pirma Prancūzija palaiko Graikiją ir Kiprą.

Tačiau R. T. Erdoganas kišasi ir į Libiją bei į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, o jei dar turi laiko jis kovoja su kurdais Sirijoje ir Irake. Klausimas tas, ar Erdoganas gali sau leisti dalyvauti visuose šiuose kivirčuose“, – abejojo Švedijos sostinės laikraštis.

Tačiau R. T. Erdoganas kišasi ir į Libiją bei į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, o jei dar turi laiko jis kovoja su kurdais Sirijoje ir Irake

Pekino dienraštis „Jiefang ribao“ taip pat įsitikinęs, kad už Erdogano ir Macrono apsižodžiavimo „slypi geopolitinių interesų konflikto eskalacija. Paryžius ir Ankara jau gana seniai rungiasi dėl įtakos rytinės Viduržemio jūros erdvėje, Libijos pilietiniame kare, Sirijos konflikte, paskutiniu metu ir susirėmimuose Kalnų Karabache.

Turkijos siekiams tapti regionine galybe jokia Europos Sąjungos šalis taip smarkiai nesipriešino kaip Prancūzija. Vis dėlto E. Macronas tuo tarpu sulaukė užtarimo iš Berlyno ir Romos“, – rašė Kinijos sostinės laikraštis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi