„Už teroro išpuolių 2015 metų lapkričio 13-ąją Paryžiuje kyšojo tokia žinutė: negerai klausytis muzikos, eiti į futbolo rungtynes, gatvės kavinėse džiaugtis gyvenimu. O užpuolimai Kelne Naujųjų metų išvakarėse reiškė: moterims ne vieta vienoms viešumoje, jos turi atgal į namus!“ – taip pokalbyje su Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnaliste Bettina Klein teigė eseistė, romanistė, sociologė Barbara Sichtermann.
Ji pridūrė, jog „tie užpuolikai atvyko tam, kad pademonstruotų jėgą, kad pasakytų, jog ir su mumis reikia skaitytis. Jų išsišokimai prieš moteris nieko bendro neturėjo su seksualiniu įsiaudrinimu, o tik su viešpatavimu“.
Vokietijos rašytoja taip pat kritikavo tas savo tautietes ir tautiečius, kurie teigė, jog pabėgėlių, užgaunančių moteris, nereikia per daug smerkti, nes taip būtų pilama tik vandens ant vokiečių dešiniųjų ekstremistų ir rasistų malūno. Bet vien dėl to, kad kažką teisingo pasako ir ekstremistai, ta tiesa staiga netampa klaida ar melu!
„Juk būtų tiesiog juokinga, – tęsė Barbara Sichtermann, – sakyti, jog seksualinės prievartos esama visur pasaulyje, todėl saugokimės, būkime atsargūs, kad čia nediskriminuotume jokių mažumų ir, ko gero, net visos religijos. Laikau tai nesąmone. Juk neleidžiame ir vagiui pasprukti vien dėl to, jog sakome, kad vagysčių pasitaiko visur. Neleidžiame nusikaltėliui išlipti sausam iš balos tik dėl to, jog daugelis kitų taip išlipo. Tai kodėl turėtume taip daryti ir šiuo atveju?“
„Deja, bijome bausti arabų kilmės ar musulmonų tikėjimo nusikaltėlius todėl, kad jokiu būdu nenorime sulaukti antiislamiško sąjūdžio Vokietijoje pritarimo. O man visai nebaisu, kad dabar ir dešiniausi konservatoriai ima skelbtis esantys feministai ir sakyti, jog reikia moteris geriau apsaugoti ir gal net reformuoti baudžiamąją teisę lytinių nusikaltimų srityje. Juk tai būtų visai neblogai – ir čia esu vienos nuomonės su Nedzla Kelek, kai ji tvirtina, kad reikia kažkuo pasipriešinti tai patriarchalinei paklusnumo kultūrai, kurią, deja, deja, pas mus atneša daugelis migrantų“, – kalbėjo Barbara Sichtermann.
O Nedzla Kelek, nuo savęs pridursime, yra turkų kilmės vokiečių sociologė, kuri kitame pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“ teigė, jog „mes visiškai užmirštame ir diskusijose nekalbame apie tai, kad moteris islame yra beteisė“.
Islame tik vyro žodis galioja, tik vyras nulemia moters gyvenimą. Būtent šio vaidmens tvirto prisiėmimo bei įgyvendinimo ir tikimasi iš tikro vyro.
Žurnalistė B. Klein rašytojos B. Sichtermann paklausia: „o kaip atsakytumėte į priekaištą, jog negalima visko taip apibendrinti, jog tiesiog rasistiška visiems imigrantams prikišti šitokį niekinamą požiūrį į moteris?“
Rašytoja atsako, kad „niekas taip ir nedaro. Niekas to neprikaišioja gerai integruotiems, seniai tarp mūsų apsigyvenusiems migrantams. O ir kalbos apie rasizmą čia ne prie ko: islamas – ne rasė. Tai religija, ir daugelis migrantų, kaip ir ponia N. Kelek, norėtų, kad čia būtų imamasi reformų ir pradedama kitaip žiūrėti į moteris“.
Požiūris į vyrus taip pat turi keistis. Juk baisu, kai iš jų reikalaujama visur rodyti valdoviškumą, visur dominuoti. Vyrams turi būti siaubingas likimas, kai jiems privalu nuolatos kitiems užvožti, juos valdyti, tvardyti, ypač moteris ir jas namuose laikyti užrakintas. Kas to nori?
„Aš pati, – tęsė Barbara Sichtermann, – norėčiau, kad mūsų visuomenė, įskaitant žurnalistus ir politikus, daug stipriau ir kovingiau nei ligi šiol gintų moterų emancipaciją net ir Vokietijoje, kur ji jau daug stipriau įsišaknijusi nei kitose mūsų planetos regionuose.“
„O prie to priklauso ir tai, kad būtų aštriai kritikuojamas ir atmetamas tas moterų įvaizdis, kurį su savimi atsineša migrantai. Kaip tai padaryti? Ogi ne tik priimant, sugriežtinant ir vykdant įstatymus, bet ir pačioje visuomenėje tai įteisinant kaip svarbią temą, apie kurią verta šnekėti – ir darbovietėje, ir šeimose.
Duosiu pavyzdį. Pabėgėlis ateina į valdišką vietą ieškodamas patarimų ir priešais jį tiesiai prie stalo arba už langelio sėdi moteris. Jis atsisako būti jos patarinėjamas. Tada biuro vadovybė į jos vietą pasiunčia vyrą. Taip negalima!
Būtent čia ir turi prasidėti integracija, taip pat ir principinga moterų emancipacijos, kurią Vokietijoje jau pasiekėme, gynyba.
Taip, yra būgštavimų, kad iš jų šito reikalaudami mes pabėgėlius ir migrantus kažkaip stigmatizuosime. Tačiau, manau, kad privalome žengti žingsnį toliau.
Jei jau sakome, kad esate laukiami, kad mes daug darome, jog jus integruotume, tai kažkuo prisidėti, kažką turite padaryti ir jūs – turite suprasti, kad lyčių lygiateisiškumas yra mūsų civilizacijos principas“, – sakė publicistė Barbara Sichtermann pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“.
