Nuomonės

2020.10.13 12:00

Jurga Tvaskienė. Diena po rinkimų: kai dingsta pasitikėjimas, kažkam lieka atlyginimas

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė, LRT.lt2020.10.13 12:00

Dirbti opozicijoje lengviau nei pozicijoje, o atlyginimas, kaip žinote, nuo to nesiskiria. Taip rytą po pirmojo rinkimų turo bandė juokauti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tik daliai jo partiečių, o dar labiau – dabartinės koalicijos partnerių – opozicinis atlyginimas nebesišviečia. 

Dar rinkimų naktį R. Karbauskis ir jo draugas (nors pats savęs tokiu gal ir nelaiko, pasak „valstiečių“ lyderio), tai yra kol kas dar premjeras Saulius Skvernelis, dėliojo, jog naują valdančiąją koaliciją pergalės atveju mieliausiai burtų iš centro kairės partijų. Kaip tokios buvo įvardinti patys „valstiečiai“, socialdemokratai, Darbo partija, kuri vos prieš ketverius metus buvo R. Karbauskio „nepageidaujamųjų“ sąraše, krūtine nuo namukų ir keliukų skandalų ginta Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir, žinoma, „socdarbiečiai“, drąsiai pasikrikštiję Bebrais.

Tiesa, socialdemokratai į nenušauto briedžio principu planuotą koaliciją buvo genami kairiųjų pirmininką Gintautą Palucką spaudžiant į kampą ir beveik sukiojant rankas.

„Aš uždaviau labai paprastą klausimą – ką antrame ture rems socialdemokratų partija, kai ten pateks „valstietis“ ir konservatorius. Tam reikia paprasto atsakymo, o jo nėra dėl to, kad mes žinome iš savo rajonų skyrių, kad dirba ten šiandien konservatorių ir socialdemokratų kandidatai išvien. <...> Antrame rinkimų ture šis melas paaiškės – jeigu jūs paremsite bent vienoje apygardoje konservatorius ar liberalus, bus aišku, kad jūs šiandien meluojate“, – tokiu būdu R. Karbauskis siekė užsitikrinti G. Palucko socialdemokratų paramą.

Pirmą dieną po skausmingai pralaimėtų rinkimų – nes jau akivaizdu, kad būtent socialdemokratai ir vėl skaudžiai pralaimėjo, – G. Paluckas be jokio spaudimo prisiėmė įsipareigojimus „valstiečiams“. Pasižadėjo remti jų kandidatus antrajame ture, kur šie stos prieš dešiniąsias jėgas. Tikslas, pasak G. Palucko, sutelkti kairįjį rinkėją. Tik kažkodėl neapleidžia jausmas, kad prabildamas apie atsidavimą kairiajai idėjai socialdemokratų lyderis bando suburti jį patį palaikančių partiečių likučius. Nes maišto šūkiai bičiulių socialdemokratų gretose skamba vis garsyn.

Nieko keisto – partijai lemtingais tapusiais 2016 m. socialdemokratai vis dėlto surinko beveik 184 tūkst. jais pasitikėjusių rinkėjų balsų. Sekmadienio naktis parodė, kad apsivalymą ir atsinaujinimą paskelbusio G. Palucko vedamos partijos rėmėjų beliko kiek daugiau kaip 108 tūkst., o tradiciniai kairieji pralaimėjo net tose apygardose, kurios nuo seno buvo laikomos raudonų rožių gerbėjomis.

Galima būtų guostis, kad dalį rinkėjų nuo G. Palucko socdemų atkando „socbebrai“ – prieš kelerius metus dėl buvimo valdžioje partinę bičiulystę paaukoję ir Socialdemokratų darbo partiją iš visų pašalių surankiotais vienetais sudurstę Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis ir kompanija. Tačiau „bebrai“, kuriuos prieš pat rinkimus praspyrė pats R. Karbauskis, anksčiau kalbėjęs apie bendrą rinkiminį sąrašą, sugundė vos 37 tūkst. rinkėjų. Taigi, abi socialdemokratinės partijos, nepaisant gražių vilčių, iš viso gavo mažiau palaikymo nei prieš ketverius metus. Ir „socdarbiečių“ naujame Seime nebebus – na, gal koks vienas vienmandatininkas.

Rimtą pralaimėjimą patyrė ir „valstiečių“ draugais jau kuris laikas buvę „lenkai“. Vietoj beveik 70 tūkst. rinkėjų paramos – 56 tūkst. surinktų balsų. Dar viena potenciali R. Karbauskio partnerė – už Seimo durų.

Ir net Darbo partija (kurios lyderis Viktoras Uspaskichas dar neseniai taip smagiai visiems suko galvas, viliodamas savo veidu, kurio net neplanavo parodyti Seime), nors po pirmojo turo ir atsidūrė trečioje vietoje, bet taip ir nelaimėjo svajoto mandatų skaičiaus. Tokio, kuris leistų pasodinti V. Uspaskichą ne į Seimą, bet tiesiai į premjero kėdę.

Patys „valstiečiai“, taip gražiai žadėję būti „apačių“ atstovais, vieniems daliję vaiko pinigus, kitiems – šiaip po 200 eurų, per ketverius metus sugebėjo kažkur pamesti 70 tūkst. rinkėjų. Tai yra daugiau, nei sekmadienį palaikė patį R. Karbauskį (už jį balsavo 65,6 tūkst., o prieš ketverius metus rėmėjų buvo 116,5 tūkst.). Beveik tiek pat, kiek paramos gavo S. Skvernelis (jis surinko 79 tūkst. pirmumo balsų vietoj 116,5 tūkst. turėtų).

Tokioje situacijoje centro kairės koalicijos galimybė bent po pirmojo turo atrodo graudžiai. Tuo labiau jog potenciali jos dalyvė Darbo partija viešai transliuoja galinti atsidėti ne tik kairei, bet ir dešinei. O ten paraišką į valdžią teikia „neliečiamieji“ – plačiai paties R. Karbauskio išreklamuoti konservatoriai.

Tokioje situacijoje centro kairės koalicijos galimybė bent po pirmojo turo atrodo graudžiai. Tuo labiau jog potenciali jos dalyvė Darbo partija viešai transliuoja galinti atsidėti ne tik kairei, bet ir dešinei.

Jei „valstiečių“ lyderis būtų mažiau dosnus, jau seniai būtų paprašęs Gabrieliaus Landsbergio susimokėti ir už beveik pusės milijono tiražu išleistą reklaminį žurnalą, ir už paminėjimus kiekviena patogia ir nepatogia proga. Nepaprašė. O konservatoriai per tą laiką pasiaugino rėmėjų skaičių. Tegu ir neįspūdingu 12 tūkst. balsų skaičiumi.

Kur kas įspūdingesnes rėmėjų gretas sutelkė liberalai. Tie vargšeliu trečiuoju broliu laikyti liberalai, kuriuos prieš ketverius metus konservatoriai už rankutės tempėsi į derybas su „valstiečiais“. Ir kurių „valstiečiai“ net akyse matyti nenorėjo.

Dabar naujoji jų atšaka vadinasi Laisvės partija. Prieš kelias dienas juos laikė Lukiškių smėlio dėžėje besikapstančiais ir žolynus puoselėjančiais mažvaikiais. Nuo pirmadienio tai – pageidautini derybų partneriai, niekam nepastebint susižėrę daugiau kaip 105 tūkst. rinkėjų balsų.

Jei „valstiečių“ lyderis būtų mažiau dosnus, jau seniai būtų paprašęs Gabrieliaus Landsbergio susimokėti ir už beveik pusės milijono tiražu išleistą reklaminį žurnalą, ir už paminėjimus kiekviena patogia ir nepatogia proga.

„Tačiau tikrai bet kokia kaina į valdžią nesiveršime ir savo sielos nepardavinėsime dėl kėdžių“, – sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ir tai ženklas ne tik „valstiečiams“, su kuriais ši partija sako nenorinti dirbti, bet ir dešinei pusei.

Regis, tiek su Laisvės partija, tiek su Liberalų sąjūdžiu, irgi įveikusiu Seimo rinkimų barjerą, derėtis bet kam, norinčiam įkalbėti juos tapti partneriais, nebus lengva. Bent jau kalbėtis teks ne iš galios pozicijų, kaip iki šiol buvo pamėgusios didžiosios partijos.

Tai vis dėlto – kas bus valdžioje, klausiate? Jūs nuspręsite. Po dviejų savaičių. Nors vienas kitas politikas jau mato, kad opozicijoje dirbti lengviau, o nuo to atlyginimas, kaip žinote, nesiskiria.