Nuomonės

2020.09.12 09:00

Mykolas Drunga. Europos gėda

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2020.09.12 09:00

Šią savaitę daug rašyta apie rugsėjo 8 d. prasidėjusio didžiulio gaisro sunaikintą pabėgėlių stovyklą Moriją, iš kurios liko tik sudegę griuvėsiai, o kartu su jais sunyko ir vadinamoji Europos prieglobsčio suteikimo politika.

Kaip rašė Liubeko dienraštis „Lübecker Nachrichten“, „atsižvelgus į minimalias sąnaudas, kurių būtų reikėję tam, kad būtų sukurtos pusėtinai pakenčiamos sąlygos bėgliams laikinai gyventi, peršasi išvada, kad Europa paprasčiausiai visai nenorėjo tiems nelaimėliams padėti.

Morija tapo kodu tokiai Europos Sąjungai, kuri išduoda savo vertybes“.

Panašiai rašė ir Acheno dienraštis „Aachener Zeitung“: „Sąlygos Graikijos pabėgėlių stovyklose dar ilgai prieš gaisrą ir prieš koronaviruso epidemiją jau buvo akivaizdžiai nepakenčiamos ir nežmoniškos.

O vis tiek Europos Sąjunga nieko nedarydama tik žiūrėjo ir laukė, kaip ilgai dvylika tūkstančių šešis šimtus žmonių galima laikyti sukimštus į dviems tūkstančiams aštuoniems šimtams gyventojų skirtas stovyklas.

Pasirodo, iki rugsėjo 8-osios – toks būtų liūdnas atsakymas“, – darė išvadą Acheno laikraštis.

Roitlingeno „General-Anzeigeris“ pabrėžė, kad „Morijos stovykla Lesbo saloje visą laiką iki šiandien buvo Europos bėglių politikos, kurios vardo ji neverta, gėdos dėmė. Taip su žmonėmis elgtis negalima – visai nesvarbu iš kur, kaip ir kodėl jie ten pateko“.

Pasak Ciuricho „Tages-Anzeigerio“, „ši bėglių stovykla Graikijos Lesbo saloje jau prieš gaisrą buvo gėdinga, dabar ji neginčijamai tapo Europos žlugimo simboliu. Daugelis, pakliuvę į Moriją, neturi jokių pretenzijų į politinį prieglobstį. O Europa irgi negali priimti visų, kurie bėga nuo ekonominio vargo.

Tačiau Europa turėtų su visais čia atbėgančiais elgtis žmoniškai, kol jų apsistiojimas bus teisiškai išnagrinėtas, – teigė Šveicarijos laikraštis.

Oslo dienraštis „Verdens Gang“ priminė, jog „įspėjimų, kad Morijoje bręsta katastrofa, netrūko. Šią didžiausią pabėgėlių stovyklą Europoje žiniasklaida ir humanitarinės pagalbos organizacijos aprašė kaip pragarą Žemėje. Humanitarinė katastrofa ten pasireiškė jau gerokai prieš gaisrą.

Skersai išilgai pasaulio pabėgėlių kelius mina 80 milijonų žmonių. Tačiau trylika tūkstančių didžiulį vargą kenčiančių žmonių vienoje Viduržemio jūros saloje viršijo Europos jėgas. Tai europiečių bendradarbiavimo pralaimėjimas“, – teigė Norvegijos sostinės laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „liepsnos iš Lesbo tarsi šviesus žibintas apšvietė Europos gėdą“.

Briuselio dienraščio „Standaard“ žodžiais, Morija, „tiksinti bomba, tapo, rodos, tyčinio žlugdymo simboliu. Juk beveik gali būti taip, kad tuo

būdu kiti pabėgėliai ir migrantai būtų nubaidyti“.

„Jau daugelį metų Graikijos pabėgėlių stovyklos“, – rašė Amsterdamo laikraštis „Volkskrant“, – „visų pirma tarnauja kaip įspėjimas kiekvienam afrikiečiui ir azijiečiui, kuris savajoja savo laimę išbandyti Europoje: to nedaryk, nes čia įklimpsi į graikišką liūną!“

Labai įdomų klausimą iškelia ir diskusiją kita linkme pakreipia Osnabriuko miesto dienraštis „Neue Osnabrücker“: „kaip Vokietija prieš penkerius metus būtų reagavusi į liepsnojančių varguomenės buveinių vaizdus?“ Ir atsako: „mes būtume juos priėmę ir visus tuos dvylika tūkstančių žmonių, kurie ten mėnesių mėnesius nežmoniškomis sąlygomis gyvena.

Juk daugelis bėglių tik Vokietijoje 2015 m. rado saugumo ir šiek tiek taikos. Tai buvo sėkmingas pasiekimas.

O ką darysime šįkart? Naujas Vokietijos ėjimas vienai būtų klaida, tačiau pagalbą suteikti reikia greitai, bėdos atveju kuriant norinčiųjų koalicija Europoje“, – ragina šiaurės Vokietijos laikraštis.

Freiburgo laikraštis „Badische“ paastebėjo, kad „nuo prieš penkerius metus įvykusių humanitarinių pastangų elgesys su pabėgėliais mūsų šalyje pasidarė silpnadvasiškas. Tai iš dalies suprantama, nes liberalus kursas suskaldė visuomenę ir viršijo daugelio piliečių jėgas.

Bet iš dalies ir per daug prisibijota, nes dilbčiojimas į dešiniojo populizmo bangas privedė prie to, kad per mažai įvertinta pasauliui atviros vokiečių daugumos jėga ir valia“, – rašė pietvakarių Vokietijos vietos dienraštis.

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ tvirtino, kad gaisras Morijoje migracijos klausimą Europoje vėl įkėlė į diskusijų centrą.

„Pabėgėlių krizė tokia pat aktuali kaip ir 2015 m. rudenį. Skirtumas tik tas, kad Europos Sąjunga savo sienas uždarė ir Turkijos despotui Erdoganui perveda milijardus, kad tas bėglius laikytų kuo toliau nuo Europos Sąjungos išorinių sienų.

Žinoma, Europos Sąjunga visų pasaulyje klajojančių 80 milijonų bėglių priimti negali, užtat reikia praktiškų sprendimų, kuriuos priimtų šalių gyventojai.

Tačiau nemoralu nesisieloti dėl bėdos kankinamų žmonių. Čia Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas parodė kelią: prieglobsčio ieškantys turi būti iš Lesbo iškraustyti ir padalyti tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – rašė Švedijos sostinės laikraštis.

Vis dėlto Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ priminė, kad „visi ligšioliniai bandymai bėglius išskirstyti po visą Europą baigėsi nesėkmingai. Nuo pat masyvaus pabėgėlių veržimosi pradžios Europos Sąjungai per pastaruosius penkerius metus nepavyko sukurti bendros imigracijos politikos.

Tai ne tik dėl to, kad Vengrija ir Lenkija kategoriškai priešinasi pabėgėlių priėmimui, bet visų pirma dėl to, kad abi valstybės iš principo blokuoja vieningos europietiškos pabėgėlių politikos atsiradimą“, – teigė Varšuvos laikraštis.

Paryžiaus dešiniųjų dienraštis „Figaro“ nurodė, kad Vokietijos vyriausybė spaudžiama iš visų pusių: „žalieji, liberalai, kraštutiniai kairieji ir net kai kurie socialdemokratai kritikuoja jos migracijos politiką kaip per bailią – nors šalis per penkerius metus priėmė daugiau nei milijoną pabėgėlių.

Kita vertus, partija „Alternatyva Vokietijai“ tragediją Lesbo saloje vertina kaip Vokietijos per daug bėglius viliojančios politikos pasekmę“.

Populiariausi