Gruodžio 8-oji pasaulio katalikams buvo itin svarbi diena – prasidėjo Šventieji Gailestingumo metai, kurie truks iki kitų metų lapkričio 20 dienos.
Popiežius nusprendė suteikti minėjimui pačią iškilmingiausią formą. Jis paskelbė ne šiaip proginius metus, bet ypatingą visos Bažnyčios jubiliejų.
Iškilmes iš Vatikano transliavo daugelis pasaulio televizijų, Lietuvos nacionalinis transliuotojas taip pat suteikė galimybę tiesiogiai stebėti ceremoniją. Katalikiškajam pasauliui tai vienas svarbiausių įvykių.
Tačiau Lietuvos populiariausių interneto portalų jis nesudomino. LNK televizijoje šis įvykis rado vietos tik „Žinių“ pabaigoje, o TV3 nusprendė, jog daug įdomiau kelias minutes rodyti nežinia nuo ko apsvaigusį žmogų šalia jo apdaužyto automobilio. Nesišaipysiu iš tokio „naujienų“ pasirinkimo, nors gaila, kad per kelis dešimtmečius neatsikratėme pridususio provincijos kvapelio, kad merkantilizmas iki šiol akina ir bukina.
Sukamės tame pačiame užburtame rate – neva paklausa formuoja pasiūlą, nenorime pasistengti, jog būtų priešingai. Trumpoje perspektyvoje gal ir didiname skaitomumą bei žiūrimumą, ilgalaikėje – auginame mankurtus, šalia kurių nenorėtume gyventi.
Kai popiežius Pranciškus Vatikane atidarinėjo Šventąsias Duris, Lietuvoje streikavo dalis mokytojų. Jie nori didesnio atlygio už savo darbą, jaučiasi neįvertinti ir skriaudžiami. Jei neklystu, mokytojų streikai (ilgesni ar trumpesni) rengiami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Tai rodo, kad švietimo reforma buvo ir yra neišsprendžiamas rebusas visoms vyriausybėms. Kažkaip nuobodžiai skamba – pedagogai streikuoja. Net ir solidarizuodamasis su jais negaliu pamiršti universitetų dėstytojų, kurie už savo darbą gauna dar mažiau. Liūdna tiesa – mokytojų mokytojai vargsta labiau už streikuotojus.
Gal tik simboliškas sutapimas, kad pedagogų streiko dieną žurnalas „Reitingai“ pristatė geriausių šalies universitetų ir gimnazijų rikiuotę. Nors apie ją jau daug kalbėta ir rašyta, vis dėlto norėčiau kelis dalykus priminti.
Į pedagogikos studijas įstojo tie, kurie turėjo pačius blogiausius balus, arba net be jų. Galbūt pažymiais sunku įvertinti talentą, tačiau neatrodo, kad mokytojo profesija būtų itin gerbiama ir paklausi. Guodžiantys žodžiai nuskambėjo iš Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos direktoriaus Dariaus Kaplūno lūpų. Jis sakė, kad jei iš dvylikos Taujėnų abiturientų net trys gavo šimtukus, vadinasi, tai įmanoma visur, visose mokyklose.
Beje, Taujėnų gimnazija streike nedalyvavo. Gal mano maža esanti, o gal laiko tam neturi...
Gaila, bet tyrimo rengėjai teigia, jog, kaip rodo pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų reitingai bei olimpiadų rezultatai, moksleivius atsirenkančios gimnazijos mažai dirba su jais. Vaikai apleidžiami, jų talentas nepuoselėjamas. Išvada – rezultatai dažniausiai priklauso nuo mokytojų ir direktoriaus. Taigi, kad ir ką kalbėtume apie procesus, jie neveikia ir yra nieko verti be asmenybių. Gal todėl nenustebau, kai išgirdau istoriją apie vieną šeimą, kuri per kelias valandas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos buvo priversta nuspręsti, ar priima globoti giminaičių dukrą.
Graudžiausia tai, kad globoti priimta mergaitė jau kitą dieną mokykloje negavo nemokamo maitinimo, nes iš socialiai remtinos šeimos pateko į geresnę aplinką. Galbūt buvo pasielgta pagal taisykles, bet klestinčios valstybės vien taisyklėmis, be pilietinės atsakomybės ir asmeninės drąsos, nesukursi.
To nepadarysi ir be vertybių. Kai vidaus reikalų ministras, dar eidamas pareigas, ima samprotauti apie politiko kelią ir pareiškia, jog yra „atviras visoms politinėms jėgoms“, nestebina, kad policininkams iš rankų pradeda kristi automatai, o visuomenės nuomonė kreipiama ieškoti Viešojo saugumo tarnybos buvusio vado Sergejaus Madalovo nuodėmių.
Tuo pat metu alkoholio pardavėjai, anot Andriaus Tapino, trupina batoną apsvaigusiems Seimo balandžiams, kad šie netrukdytų prekiauti svaigalais degalinėse.
Lyg ir yra ko liūdėti, tačiau matydamas, kaip nuoširdžiai popiežius Pranciškus Romos Ispanijos aikštėje bučiuoja bei laimina neįgaliuosius, suvokiu, kad politikų žaidimai tėra trumpalaikė tuštybė, ir viliuosi, jog prasidėję Gailestingumo metai privers ir juos susimąstyti apie tikrąsias vertybes.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
