Nuomonės

2020.08.13 15:11

Vytautas Kasiulevičius. Taip išeina laisvė

Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius2020.08.13 15:11

Brutalus teroras kaimyninėje šalyje šiandien į paviršių iškėlė daugelį klausimų, kuriuos mes dėl pandemijos reikalų tarsi pamiršome. Ir tie klausimai liečia mus pačius.

Mūsų visuomenėje policininkai pačiupę gatvėje nemuša lazdomis, netempia į automobilius, neišveža ten, iš kur kelio atgal gali ir nebūti. Mes civilizuoti, tačiau pandemijos išprovokuotas saugumo poreikis palaipsniui užgožia laisvės poreikį, kartais net akademinės laisvės.

Jau tampa norma, kad politikai nuolat pašaipiai atsiliepia apie universitetų autonomiją, kritikuoja mokslininkus, skundžia juos universitetų akademinės etikos komisijoms, universitetų vadovų prašo įvertinti „neteisingai kalbančius“, „neteisingus tyrimų rezultatus“ gaunančius.

Jeigu kažkokie mokslininkai nustatė, kad žmonės Lietuvoje per kelerius metus mažiau nepradėjo vartoti alkoholio, tai jau yra alkomafijos sąmokslas ir ne kitaip. Be Seimo narių įsikišimo akademinė bendruomenė neišspręs nei su tyrimu susijusių etikos, nei metodikos problemų.

Ar Vokietijos Bundestago nariai rašo laiškus Charite universitetui Berlyne dėl kokio nors mokslinio tyrimo aplinkybių? Tikiu, kad Vengrijoje rašo, o kur eina Lietuva?

Nepaisant deklaruojamų ketinimų išmokyti universitetų mokslininkus etikos politikai šitaip tiesiog testuoja mūsų ribas.

Mūsų visuomenėje policininkai pačiupę gatvėje nemuša lazdomis, netempia į automobilius, neišveža ten, iš kur kelio atgal gali ir nebūti. Mes civilizuoti, tačiau pandemijos išprovokuotas saugumo poreikis palaipsniui užgožia laisvės poreikį, kartais net akademinės laisvės.

Ar universitetų bendruomenės nuolankiai tylėtų, jeigu tai vyktų 1989–1990 metais? Tačiau šiandien daugelis tyliai džiaugiasi, kad nepalietė jų asmeniškai.

Ir politikai tai žino. Man labai aiški ta mūsų judėjimo trajektorija. Ji aprengiama kuo imantriausiais rūbais, bet kelias tai tas pats, ir atvykimo aikštelė ta pati.

Mes tarsi nebepastebime, kaip sparčiai silpnėja demokratijos institutai postsovietinėje erdvėje. Demokratija nuolat diskredituojama ir daliai visuomenės tampa keiksmažodžiu. Kompromisų ieškoti linkusius politikus keičia kieti bičai, kurie žaidžia grubiai, be jokių taisyklių pasitelkdami visas įmananomas struktūras.

O dar neseniai atrodė, kad mes jau mokame rasti kompromisus, susitarti, kai nuolaidas padaro abi pusės ir kurti tvarią visuomenę. Dabartinėje visuomenės judėjimo trajektorijoje lieka savi ir priešai. socialiniuose tinkluose šlaistosi trolių armijos, nepaisydamos jokių ribų. Kas gi nutiko su mumis? Tiesiog pamiršome, kad šiandien atėję nubausti kažkieno, rytoj jie ateis teisti tylinčios daugumos.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Taip pat skaitykite

Populiariausi